Kai nauja šviesos forma atrandama, sukuriama, ar įgauna gąsdinančias formas, norisi pasėdėti prie senos geros ugnelės. Bet kur tau, mokslas ir čia nesibodėdamas kiša smalsią savo nosį…

Ši švari liepsna paremta ugnies verpetais, natūraliai susidarančiais, kai kylantis aukštyn karštis ir vėjo turbulencija įsuka plonus liepsnų tornadus. Kurdami ugnies verpetus laboratorijoje, tyrėjai aptiko niekad anksčiau neregėtą „mėlynojo verpeto“ liepsną.

„Ugnies tornadai seniai laikomi ypatingai bauginančiais, destruktyviais reiškiniais. Bet, gal ją, panašiai kaip elektrą, galima būtų panaudoti geram? Supratę ją, galbūt galėsime kontroliuoti ir naudoti ją,“ svarsto gaisro saugos inžinierius Michaelas Gollneris iš Marylando universiteto.

Ugnies verpetai sudaryti iš ugnies šerdies, apsuptos nematomu besisukančio oro stulpu. Jie natūraliai kyla miškų ir miestų gaisruose, ir gali padėti išspręsti išsiliejusios naftos padarinius, nes labai efektyviai sudegina kurą.

Sukūrę naftos išsiliejimo simuliaciją laboratorijoje, tyrėjai viršuje įtaisė du kvarco puscilindrius, kurie turėjo traukti šaltą orą ir sukurti ugnies verpetą. Netikėtai verpetas išsivystė į ramią, švarią mėlyną liepsną.

Spalva svarbu: liepsnos geltonumas kyla iš spinduliuojančių suodžių dalelių, ir tai rodo, kad kuro degimui trūksta deguonies. Mėlyna spalva liudija, kad kuras sudegė visiškai, o tai reiškia mažesnes emisijas.

Atsargiai pumpuodami kurą po liepsna, tyrėjai sugebėjo ilgiausiai ją išlaikyti 8 minutes, nors sako, kad tikriausiai galėtų ir ilgiau.

Manoma, kad tarpas tarp liepsnos ir vandens paviršiaus padeda iš anksto sudeginti šiek tiek kuro.

Tačiau tyrėjai pripažįsta, kad dar daug ko apie savo sukurtą liepsną nesupranta, įskaitant ir tai, kodėl ji dega būtent taip.

„Ugnies verpetai dažniausiai būna turbulentiški, bet šis mėlynasis verpetas labai ramus ir stabilus, be regimų ar girdimų turbulencijos ženklų,“sakė vienas iš tyrėjų, Huahua Xiao. „Tai išties labai jaudinantis atradimas, suteikiantis svarbių galimybių tiek tyrimų laboratorijoje, tiek už jos ribų.“

Kai jau žinome apie mėlynąjį verpetą, kita mokslininkų užduotis bus sukurti ją už laboratorijos sienų ir padidinti.

Jei bus įmanoma atkartoti tokią liepsną ne laboratorinėmis sąlygomis, tyrėjai tikisi, kad vienas iš pirmųjų pritaikymų bus naftos išsiliejimų valymas, nes dabartiniai naftos deginimo jūros paviršiuje būdai sukuria daug dūmų ir yra neefektyvūs.

Be naftos išsiliejimų tvarkymo – ir supratimo apie skysčių mechaniką praplėtimo – gali atsirasti daug daugiau potencialių šios naujosios liepsnos panaudojimo būdų, bet kol kas tai dar tik pati tyrimų pradžia.

„Tai pirmas kartas, kai buvo tiriamas galimas ugnies verpetų praktinis panaudojimas,“ pažymėjo Gollner.

Tyrimas publikuotas Proceedings of the National Academy of Sciences.

David Nield
www.sciencealert.com

XXI amžius mums suteikė puikia galimybę: kiekvienas gali nuspręsti, kuo nori užsiimti. O jei darbas nepatiko, jį galima pakeisti. Čia glūdi ne tik jūsų laisvė, bet ir baimė, nežinia. Šiuolaikiniame pasaulyje išsirinkti savo karjeros takelį neįtikėtinai sunku. Ką nors keisdami, neišvengiamai susiduriame su neapibrėžtumu, abejonėmis, tenka įgyti pagrindus jums naujoje sferoje ir orientuotis nepažįstamoje profesinėje terpėje. Štai ką patarsiu, remdamasi ilgamete patirtimi, padedant žmonėms keisti darbą.

Atsižvelkite į savo stipriąsias puses ir profesinius interesus.

Tyrinėkite ir plėskite savo kontaktų tinklą.

Išbandykite būsimą darbą, dalyvaudamas projektuose ar kaip konsultantas.

Raskite ar sugalvokite darbą, kuriame galėtumėte veikti tai, kas jums įdomu.

Nenustokite mokytis.

Akims pasiilgus balto peizažo, pasigėrėjimą ir susižavėjimą gali teikti baltas popierius.Li Hongbo darbuose naudojamas popierius ir klijai. Darbuose paslėptas netikėtumo momentas – Li darbai gali įvairiai išsitempti. Taip statiška ir bejeusmė skulptūra atgyja, transformuojasi į nenuspėjamus atvaizdus, pabrėžiančius skirtumą tarp apribojimų ir laisvės.

Kiekvieną biustą sudaro ~7 000 – 8 000 vienas ant kito sudėtų balto popieriaus lapų. Jie rankomis suklijuojami į korišką, suteikiančią skulptūrai lankstumą ir tvirtumą. O taip vyksta kūrybos procesas:

Važiavau namo. Važiavau taksi. Painiojos ir trūko mintis nerami. Saldus snaudulys lietė mano akis… „Jūs rūkote?“ – paklausė taksistas. Štai tau, mąstau, posūkis. Vadinasi, atsiduodu tabaku, nepaisant kvepalų ir rūko; arba aš jau visa geltona, prarūkyta, kaip senas kandiklis. Ir burbtelėjau panosėje – taip, rūkau. Taksistas nudžiugo: „Duokite cigaretę!“

Mažumėlę nustebau, bet, aišku, cigaretę daviau, nes gerbiu žmonių norą rūkyti. Net jeigu jie pamiršta pridurti „prašau“. Mano gyvenimo kelyje taksistas, šaudantis iš klientų cigaretes ir rūkantis mašinoje, pasitaikė pirmąkart. Unikalų reiškinį reikia palaikyti. Taksistas užsirūkė, atvėrė langus – ir mano, ir savo, – ir plaukai ant mano galvos suplevėsavo. Nuo skersvėjo. „Nereikia taip, perpūs mane, aš greitai peršąlu…“ – suzyziau, ir taksistas langus uždarė. Ir mano ir savo. Tada suzyziau aukštesne nata: „Nereikia taip, uždusim, mašina prasmirs…“ – „Tegu prasmirsta. Mašina – ne mano!“ – „Gaila kito keleivio. Kas, jei bus nerūkantis… arba nėščia…“ – „Tegul metro važinėja, – svariai mestelėjo taksistas ir pasidomėjo: – „O jums kokie vyrai patinka?“ – „Mirę“, – sakau. Ir mintyse save pagiriu: sėkmingai temą baigei. Bet radosi naujų. Taksistas nusprendė atspėti mano profesiją ir užrašė mane į kosmetologes. „Beveik atspėjote, – sakau. – Aš ichtiologė!“ – „Na, va, aš gi matau…”

Kai važiavome pro cerkvę, taksistas pranešė, kad jis pravoslavas, tačiau į Dievą netiki, nes cerkvėje už viską reikia mokėti. Atsakiau, kad Dievo egzistavimo klausimą žmogus turėtų spręsti, neatsižvelgdamas į jo, žmogaus, požiūrį į cerkvės reikalus. „Pakartokite“, – paprašė taksistas. Dėl smagumo pakartojau. Paskui pakartojau darsyk. Paskui vėl pakartojau. Jau atsibodo kartoti. Formuluotė ėmė nebepatikti. Taksistas nusipurtė mintį ir tarė: „Duokite cigaretę“.

Daviau, kad jau jau tokios taisyklės. Taksistas užsirūkė ir paklausė: „O žinote, kodėl Europoje tiek daug gėjų?“ Jautėsi taksisto užantyje spurdanti puiki versija. Gali būti, netgi repriza. To leisti nebuvo galima. Ir atsakiau: „Žinoma, kad žinau“. Ir pagalvojau, kad temą vėl sėkmingai uždariau. Bet taksistas pareikalavo paaiškinimo. „Europoje, – sakau, – tiek daug gėjų todėl, kad jie leidosi suskaičiuojami“. Taksistą sekundei ištiko stuporas, jis baigė cigaretę, išmetė nuorūką ir tarė: „Duokite cigaretę“.

Ar bereikia sakyti, kad cigaretę daviau? Reikia. Štai toks aš žmogus. Taksistas paklausė, ar man svarbu dydis. Atsakiau, kad be abejonės, tai turi reikšmę: štai, pavyzdžiui, mano kojos dydis trisdešimt devintas ir nepirksiu keturiasdešimto ar trisdešimt aštunto dydžio. Jis išpūtė akis, priblokštas mano atvirumo. Paskui pranešė nepakenčiantis šunų: jie purvini ir dvokia. Paklausė, kiek man metų ir ar aš maskvietė. Dar vieną cigaretę išpešė. Pasidalijo rūpesčiais: jis nori ir niekaip negali rasti moters, kuri gerai gamintų ir turėtų įvairių kitų pranašumų rinkinuką; o jūs gerai gaminate? Sumelavau, kad blogai.

Natalija Beljušina

Paskui taksistas pafantazavo apie tai, ką darytų, jei jam būtų likusi gyventi viena diena. Iš pradžių nusprendė, kad visą dieną melstųsi, idant į pragarą nepakliūtų (čia tam atvejui, jeigu Dievas, neduok Dieve, visgi egzistuoja); patikinau jį, kad tokia malda nesiskaitytų. Taksistas nuliūdo, nusprendė kitaip (paskutiniąją dieną jis ilsėsis iš peties) ir pasakė: „Duokite cigaretę“. Čia nusprendžiau nutraukti paramą šiam unikaliam reiškiniui ir nuliūdinau vargšelį. Viskas, sakau. Nevalia tiek rūkyti. „Aš surūkau tris pakelius per dieną“, – tarė taksistas su neslepiamu pasididžiavimu. „Labai daug“, – sakau. O jis man: „Nervai. Viskas per klientus… Klientai, niekšai, siutina mane!“

Наталья Белюшина
snob.ru

Роскошь человеческого разобщения

Naftos eksportuotojų organizacijos (OPEC) narys Iranas, paprastai pasisakantis už pasaulinių naftos kainų išlaikymą 100$ lygyje, pakeitė poziciją ir praneša neprieštaraujantis kainos žemėjimui, taip priartėdamas prie Saudo Arabijos ir kitų Įlankos OPEC narių požiūrio, taip sumažindamas tikimybę, kad naftos išgavimas bus sumažintas, siekiant išlaikyti kainą.

Antras pagal dydį OPEC’s narys tradiciškai būna tarp pirmųjų, siūlančių sumažinti gamybą kainos išlaikymui. Iranui santykinai aukštos naftos kainos būtinos biudžeto balansui, teigia analitikai.

Bet naftos kainų žemėjimas – antradienį nafta atpigo iki 86$ už barelį, žemiausio lygio nuo 2010 m. – nesukėlė OPEC tiekimo sumažinimo.

„Šiuo metų laiku kainos žemėjimas yra įprastas reiškinys,“ Reuters agentūrai sakė šaltinis, susipažinęs su Irano naftos politika. „O naftos kainų mažėjimą kompensavo dolerio stiprėjimas.“

Persijos įlankos OPEC narėms žemos kainos nekliudo. Saudo Arabija tylomis dėstė rinkos dalyviams, kad žemesnės kainos jai nekliudo, o tai yra politikos poslinkis, tikriausiai skirtas konkurentų – tarp kurių ir JAV skalūnų naftos bumo dalyviai – ekspancijos lėtinimui.

Kitas svarbus Įlankos OPEC narys, Kuveitas, sekmadienį pareiškė, kad OPEC neplanuoja mažinti gavybos.

Vakarų sankcijos dramatiškai sumažino Irano naftos gavybą ir eksportą, bei apribojo jo galimybes dalyvauti gavybos mažinime, kai Teherano nuo energijos išteklių priklausoma ekonomika kenčia nuo daug mažesnių pajamų iš naftos.

Anksčiau OPEC aukštesnes naftos kainas teisindavo silpnėjančiu doleriu, mažinančiu iš naftos pardavimų gaunamų pajamų perkamąją galią.

Bet dabar doleris yra netoli aukščiausio per keturis metus lygio, lyginant su valiutų krepšeliu, ir tai padeda kompensuoti kainų kritimą.

„Visai nesijaudinu,“ teigė kitas su Irano mąstymu susipažinęs šaltinis, paklaustas apie naftos kainų kritimą.

OPEC susitiks politikos peržiūrėjimui lapkričio 27 dieną, ir tokie komentarai stiprina jausmą, kad bendras gavybos mažinimas, siekiant palaikyti kainas, – tai būtų pirmasis OPEC sumažinimas po 2008 metų finansų krizės – mažai tikėtinas, bet jau kol kas.

Irano naftos ministerijos naujienų agentūra pranešė, kad ministro pavaduotojas antradienį sakė, jog dabartinis naftos kainos mažėjimas yra trumpalaikis.

Rokneddin Javadi, kuris taip pat yra ir Nacionalinės Irano naftos kompanijos (NIOC) direktorius, paklaustas, ar naftos kainų mažėjimas pakenks Irano biudžetui, sakė: „Nemanau.”

TVF skaičiavimais, norint subalansuoti fiskalinį biudžetą, Iranui reikia, kad naftos barelis kainuotų 130$ už barelį, tai yra antras pagal dydį lygis po Libijos iš aštuonių vertintų OPEC narių iš dvylikos.

Iraną, tradiciškai, pagal išgaunamos naftos apimtis, buvusį antroje OPEC vietoje, 2012 metais aplenkė Irakas, kai Europos sankcijos privertė Iraką sumažinti eksportą, o Irako tiekimas išaugo, padedant užsienio naftos kompanijoms.

Šaltinis: http://www.reuters.com/article/2014/10/14/us-iran-opec-idUSKCN0I31VN20141014

Džiaukitės jais, ko galite. Palyginus su buvusiais prieš 40 metų, liko tik pusė pasaulio gyvūnų, labiausiai dėl gyvenamųjų vietų naikinimo, atliekamo vietinių gyventojų ūkininkavimui arba tarptautinių kompanijų naudingųjų iškasenų ir medienos gavybai.

Kas porą metų leidžiamą Gyvosios planetos ataskaitą, šią savaitę publikavusi išsaugojimo labdaros organizacija WWF, sekė 10 000 stuburinių rūšių kitimą pasaulyje nuo 1970 iki 2010. Jie išsiaiškino, kad bendra žuvų, paukščių, žinduolių, roplių ir varliagyvių populiacija sumažėjo 52 procentais vien per dvi žmonių kartas.

Staigiausias mažėjimas užfiksuotas Lotynų Amerikoje, kur gyvūnų populiacijos sumažėjo 83 %. Gėlame vandenyje gyvenantiems gyvūnams irgi sekėsi nekaip – jų sumažėjo 76%.

„Didžiąją dalį rūšių išnykimo ir mažėjimo sukėlė žmogaus spaudimas aplinkai, tiek tarptautinių korporacijų, tiek vietinių,“ sako Samas Turvey’is iš Zoologijos bendruomenės Biologijos instituto, padedantis išsaugoti neįprastas rūšis.

„Tai labai nelengvas iššūkis, reikalaujantis daug pastangų ir dėmesio sudėtingiems sprendimams, kadangi tai veikia pasauliniu lygiu,“ sako jis.

WWF direktorius Marco Lambertini ataskaitos įžangoje rašė, kad sprendimas galėtų būti mumyse pačiuose. „Turime stengtis, kad ateinanti karta galėtų pasinaudoti proga, kurią patys kol kas praleidžiame, užverti šį destruktyvų istorijos puslapį,“ sakė jis.

Andy Coghlan
New Scientist

http://www.newscientist.com/article/dn26290-worlds-wildlife-population-halved-in-just-40-years.html

Tai svarstoma kaip laikina priemonė nepaprastųjų situacijų atveju; klausimas yra pasitarimo, kuriame dalyvaus ir V. Putinas, darbotvarkėje

Kitą savaitę planuojama keletas renginių, kuriuose dalyvaus aukšti Rusijos pareigūnai, skirtų interneto rusiškojo segmento darbui ypatingosiomis situacijomis. Apie tai papasakojo kelių rusiškų tinklų operatorių, interneto kompanijų ir nekomercinių organizacijų darbuotojai. Ši tema bus svarstoma artimiausią pirmadienį, RF saugumo tarybos pasitarime, kuriame dalyvaus prezidentas Vladimiras Putinas. Ryšių ir komunikacijų ministerijos (RKM) valdininkai prezidentui pateiks rezultatus liepą vykusių mokymų, kurių tikslas buvo išbandyti interneto veikimo atsparumą Rusijos teritorijoje ir užkirsti kelią užkirsti kelią sutrikimams, galintiems kilti dėl nedraugiškų „tikslinių veiksmų“. Vienas šaltinis priduria, kad gali būti, jog pranešimą skaitys ir prezidento padėjėjas Igoris Ščiogolevas, kuruojantis ir informacinį saugumą.

Kad planuojama priimti keletą sprendimų, įtvirtinančių globalaus tinklo rusiškojo segmento suverenitetą, žino visi „Vedomosti“ pašnekovai. Konkrečiai, gali būti įvesta ypatinga interneto valdymo tvarka, numatanti Rusijos atjungimą nuo globalaus tinklo.

RKM vykdyti mokymai parodė, kad runetas pažeidžiamas ir dabar aptariamos rizikos mažinimo priemonės, tarp kurių galimybė laikinai atjungti runetą nuo išorinio pasaulio, patvirtino spectarnybų darbuotojas.

Apie nuolatinį prieigos prie tarptautinio tinklo atjungimą nekalbama, pabrėžia stambaus ryšių operatoriaus ir nekomercinių organizacijų atstovai. Tačiau Rusijos operatoriai suderinti savo įrangą taip, kad susidarius nepaprastajai situacijai, rusiškąjį internetą būtų galima operatyviai atjungti nuo globalaus. Nepaprastąja situacija gali būti laikomi ir kariniai veiksmai, ir, tarkime, rimti protestai šalies viduje, mano vienas iš „Vedomosti“ pašnekovų. Jis prisimena, kaip 2011 metais, vykstant neramumams Egipte, vietinė valdžia visoje šalyje atjungė internetą ir mobilųjį ryšį.

Antroji idėja, kurią aptars valdininkai, – domenų administravimo funkcijų, kurias dabar vykdo visuomeninė organizacija – Interneto ryšio nacionalinio domeno koordinacinis centras(KC) – perdavimas valstybei, žino „Vedomosti“ pašnekovai. Veikiausiai tuo užsiims Federalinė ryšių agentūra Rossvjaz, pavaldi RKM.

Aukščiausio lygio nacionalinių domenų .ru ir .рф administratorius reguliuoja jų delegavimo ir naudojimo taisykles, atsako už interneto struktūros technologinį vystymą, rengia reglamentus, akredituoja domenų registratorius. Administratorius taip pat bendradarbiauja su tarptautine ICANN organizacija, tvarkančia visus klausimus, susijusius domenų pavadinimų ir IP adresų paskirstymu. Dabartinio administratoriaus – KC – taryboje yra RKM atstovai, tačiau valdininkai nori kontroliuoti visą domenų pavadinimų skirstymo sistemą visame runete, sakė vienas „Vedomosti“ pašnekovas.

Prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad rugsėjo 22 planuojamas operatyvinis Saugumo tarybos narių pasitarimas. Kokie klausimai ten bus aptariami, jis nepatikslino, tik priminė, kad dalis tokių renginių darbotvarkės yra uždara.

Valstybės noras apsaugoti nacionalinį interneto segmentą nuo išorinių grėsmių yra normalus, mano vieno iš operatorių darbuotojas, tačiau greitai išspręsti šią užduotį – techniškai sudėtinga. O valdininkai norėtų tai atlikti jau iki 2015 m. pradžios, girdėjo jis. Operatoriams teks diegti naują duomenų srauto filtravimo ir analizės įrangą, paaiškina vienos iš nekomercinių organizacijų bendradarbis. Įvertinti jų išlaidų masto nė vienas iš „Vedmosti“ apklaustų ekspertų nesiryžo.

Valstybės tikslas – ne izoliuoti runetą nuo išorinio pasaulio, o atvirkščiai, apsaugoti jį nuo izoliacijos, jei, tarkime, JAV nuspręstų atjungti Rusiją nuo IP adresų sistemos (t.y. IP adreso užklausa nevestų prie sujungimo su reikiama svetaine), sako kito stambaus operatoriaus darbuotojas. Valdžia norėtų, kad šalies viduje IP adresus galėtų skirstyti galėtų vietinis reguliatorius, o ne ICANN organizacija, kurią palaiko JAV valdžia, tęsia jis. Kadangi tarptautiniu lygiu dėl to susitarti nepavyksta, reikia, kad operatoriai Rusijoje sukurtų „veidrodžius“, galinčius priimti naudotojų IP adresų užklausas ir nukreipti juos į konkrečius domenų pavadinimus, jei runetas būtų atjungtas nuo pasaulinės adresacijos sistemos, paaiškina „Vedomosti“ pašnekovas.

Dabartinė runeto architektūra tokia, visiškai atksirti jį nuo pasaulinio tinklo sudėtinga, sako interneto ombudsmenas Dmitrijus Marinečevas. Jo žodžiais tariant, runetas iš pat pradžių skyrėsi nuo kiniško modelio, kur jungčių su išoriniu pasauliu santykinai mažai ir visas arba beveik visas jungtis su „užsieniu“ kontroliuoja valstybė. Iš pradžių Rusijos operatoriai prisijungdavo prie nepalyginamai labiau išvystytų užsienio tinklų, o jau po to vystėsi vidiniai srautų mainai. Daug Rusijos operatorių neprisijungę prie rusiškų srautų mainų taškų ir pasijungę per, pavyzdžiui, Vakarų Europą, atkreipia dėmesį Marinečevas; be to, .ru, .su ir .рф zonose daug svetainių, talpinamų užsienio svetainių talpinimo (hostingo) kompanijose arba nuomojamuose užsienio duomenų centruose, naudojančiuose kitų šalių tinklų IP adresus. Dėl visų šių priežasčių runeto perdarymas į autonominį tinklą kelia labai didelę problemą – net viską perdarius fiziškai, lieka administravimo problemos, įspėja jis.

Vyriausybėje tokie pasiūlymai nebuvo vystomi ir šia tema jokių nurodymų nebuvo, sako vyriausybės aparato darbuotojas. Rusijos premjero spaudos sekretorė Natalija Timakova, RKM, valstybinio „Rostelekomo“, KC ir kompiuterių tinklų sąveikos centro MSK-IX atstovai nuo komentarų atsisakė. FST užklausa liko be atsakymo.

Анастасия Голицына
www.vedomosti.ru

Naftos kainų kritimas mažina Rusijos galimybes naudoti energijos išteklius kaip politinio spaudimo įrankį

Naftos kainos nukrito iki žemiausio pastarųjų poros metų lygio. Brent rūšies naftos barelis dabar kainuoja mažiau, nei 100 dolerių.

„Pasaulinės naftos kainos pirmadienį nukrito dar žemiau po to, kai pasirodė duomenys, liudijantys apie silpną pramonės gamybos ir prekybos augimą Kinijoje, kas sukėlė nerimą dėl naftos paklausos“, – rašo The Wall Street Journal, stengdamasis paaiškinti dar vieną kainų kritimą. Beje, šios priežasties vargu ar pakanka septyniolikos procentų sumažėjimo per pastaruosius tris mėnesius paaiškinimui, ypač turint omenyje krizes Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje. Be to, ši kainų žemėjimo tendencija atrodo pastovesnė, nei tikėjosi analitikai. The Wall Street Journal pateikia duomenis, kad JAV, Irako ir netgi Libijos gamintojų naftos pasiūla „užtvindė“ naftos rinkas, tuo tarpu jų produkcijos paklausa praktiškai neauga. Finansų rinkos žaidėjai praranda susidomėjimą nafta, ir jei kainų kritimas užtruks, kainų mažėjimo tendencija naftos rinkoje taps dominuojančia, pažymi laikraštis.

„Radio Svoboda“ pašnekovo, ekonomisto Edwardo Hudginso iš The Atlas Society tyrimų centro nuomone, situacija naftos rinkoje gali liudyti naftos kainų burbulo traukimosi pradžią:

– Per pastaruosius, sakykime, penkerius metus po 2008-ųjų finansinės krizės, daugelis laukė, kad besivystančios šalys, visų pirma Kinija ir Indija, grįš prie itin spartaus ekonominio augimo, o dėl to padidės naftos ir kitų energijos išteklių paklausa. Be to, tikėtasi, kad chroniškas nestabilumas Artimuosiuose Rytuose, Rusijos ir Ukrainos priešprieša gali sukelti energijos išteklių pristatymo į pasaulines rinkas pertrūkius. Dėl to naftos kainos tapo nepagrįstai aukštos, vėl buvo išpūstas kainų burbulas. Dauguma šių nuogąstavimų nesimaterializavo, o tuo pat metu JAV taip staigiai padidino savo naftos gavybą, kad, pavyzdžiui, atsisakė naftos importo iš vakarų Afrikos. Prie naftos kainos mažėjimą lemiančių faktorių pastaruoju metu prisidėjo dar vienas – dolerio tvirtėjimas. Tikimasi, kad Federalinė rezervų sistema ne tokioje jau tolimoje ateityje pereis prie palūkanų normos didinimo, kas sustiprins dolerį ir automatiškai sukels naftos kainų kritimą. Todėl, mano nuomone, jau galima kalbėti apie tai, kad naftos burbulas bliūkšta. Vargu, ar jis sprogs, šis procesas veikiausiai bus tolydus, mano Edwardas Hudgins iš The Atlas Society.

Ar galima daryti, pavyzdžiui vidutinės trukmės naftos kainų prognozę? Klausiame Richardo M. Ebelingo, karinio koledžo „The Citadel“ P. Karolinoje profesoriaus:

– Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, daugelis energijos išteklių gamintojų ir naudotojų linkę manyti, kad angliavandenilinių žaliavų gamybos augimas JAV drauge su laipsnišku alternatyvių energijos išteklių vystymusi užtikrins kainų stabilumą energijos rinkose, nepaisant poreikio augimo besivystančiose šalyse. Tikėtina, kad kainos nukris, nepaisant poreikio augimo, jei vadinamoji „skalūnų revoliucija“ sukels didesnį gamybos augimą, nei tikimasi. Trumpalaikėje perspektyvoje negalima atmesti staigių naftos kainų šuolių dėl nenumatytų krizinių situacijų, galinčių tapti naftos tiekimo į pasaulines rinkas nutrūkimo priežastimi. Bet verta pažymėti, kad kol kas, nepaisant nerimastingų naujienų iš Artimųjų Rytų, nepaisant Rusijos–Ukrainos konflikto, energijos rinka leidžia suprasti, kad naftos gavybos ir pristatymo sistema patikima. Tai, mano nuomone, reiškia, kad vidutinės trukmės perspektyvoje galima laukti arba kainų išsilaikymo esamame lygyje arba mažėjimo.

– Profesoriau Ebelingai, pastaraisiais metais girdėjome nemažai prognozių, kad naftos kainos kritimas neišvengiamas ir tai sukels rimtas neigiamas pasekmes Rusijai. Tačiau kol kas šios prognozės nepasitvirtino. Ar gali Kremlius kliautis tuo, kad energijos išteklių kainos liks jam priimtiname diapazone?

– Lieka faktas, kad Rusijos biudžetas itin priklauso nuo pajamų iš energijos išteklių eksporto. 2014 metais Rusijos biudžetas jau bus deficitinis. Šis deficitas santykinai nedidelis, bet, kaip bebūtų, Maskva jau negali sau leisti naudoti energijos išteklių eksporto mažinimo kaip savo kaimynų spaudimo įrankio. Už tokius veiksmus mokėti teks jai pačiai. Vienintelis dalykas, apžvelgiamoje ateityje galintis sukelti naftos kainų augimą – rimtas konfliktas Artimuosiuose Rytuose, grasinantis normaliam naftos tiekimui į pasaulines rinkas. Antra vertus, pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie galimą nekilnojamojo turto rinkos griuvimą Kinijoje, – o nuo jos didele dalimi priklauso KLR ekonominis augimas. Tai tikriausiai sukeltų paklausos mažėjimą rinkoje. Vienu žodžiu, visuose šiuose scenarijuose pernelyg daug nežinomųjų, kad būtų galima pateikti aiškią prognozę.

http://www.svoboda.org/content/article/26586652.html

Kuro gaminimas vietoje grįžimui iš Marso gali būti vienu žingsniu arčiau. Įdomus vandens skaidymo į vandenilį ir deguonį dviem žingsniais būdas gali pasitarnauti ne tik astronautams, bet ir žemiečiams, nes leistų naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius vandenilio kuro gamybai.

Vandenilio kuro elementai gali tiekti energiją aparatams, nuo automobilių iki povandeninių laivų ir raketų. Taip pat jie gali šildyti pastatus ir būti nešiojamais energijos šaltiniais kompiuteriams ar kitai įrangai, naudojamai toli nuo elektros rozečių. Bet egzistuojantiems vandenilio dujų gamybos iš vandens būdams reikia daug elektros. Tai reiškia, kad atsinaujinančios energijos šaltiniai, tokie, kaip vėjas ar saulės šviesa, kurie danai nebūna pastovūs, nėra pakankamai patikimi.

Be to, „dirbtinius lapus“, kurą gaminančius iš saulės šviesos, kaip tikri lapai, didinti gali būti žalinga, sako Lee Cronin iš Glasgow universiteto, JK. Taip yra, nes maža galia dujų negamina pakankamai sparčiai, kad susiformavusias galėtų išlaikyti atskirai. „Viskas, ką jie daro, tai kaupia deguonį ir vandenilį, kol sprogsta,“ sako jis.

Cronin su kolegomis laiko tai svarbiausia kliūtimi į ateitį, kur vandenilio kuro elementai pakeičia naftą. Siekdami to išvengti, jie sukūrė prietaisą, kuriame vandenį suskaido vienas galios impulsas, tad nuolatinis energijos tiekimas nebūtinas.

Pagaut ir paleisk

Įrenginys paveikia vandenį elektra ir išlaisvina deguonį, tada vandenyje ištirpintas silicio pagrindo cheminis oksidacijos-redukcijos mediatorius sugeria atliekamus protonus ir elektronus. Užsipildęs mediatorius pamėlynuoja ir taip operatorius žino, kad jį galima pašalinti ir saugoti vėlesniam panaudojimui. Kai prisireikia vandenilio, sulietus mediatorių su platins katalizatoriumi, elektronai ir protonai rekombinuoja ir sudaro vandenilio dujas.

Visam procesui naudojamas vienas energijos impulsas, tad nepastovios atsinaujinančios energijos tam užtenka, sako Croninas. Be to, priduria, galima pagaminti 30 kartų daugiau vandenilio, nei egzistuojančiomis sistemomis. Prietaisas galėtų būti panaudotas gaminant elektrą besivystančiose šalyse arba Marse kuro gamybai raketos grįžimui į Žemę.

Neaišku, ar Cronino prietaisas galės varžytis su egzistuojančiais procesais, sako Steve’as Reece’as, vandens skaidymo ekspertas iš Lockheed Martin Kembridže, Massachusettse. „Bus įdomu pamatyti, kaip šią koncepciją eis padidinti.“

Žurnalo nuoroda: Science, DOI: 10.1126/science.1257443

Katharine Sanderson
New Scientist

http://www.bbc.com/news/uk-scotland-scotland-politics-29168382
http://www.newscientist.com/article/dn26204-watersplitter-could-make-hydrogen-fuel-on-mars.html

Ar gali robotas atskirti gera nuo bloga? Pastangos robotams, save vairuojantiems automobiliams ir karinėms mašinoms įdiegti etikos jausmą parodo, kaip tai nelengva.

Ar galime išmokyti robotą būti geru? Susižavėjęs šia idėja, robotikos specialistas Alanas Winfieldas iš Bristolio Robotikos laboratorijos JKrobotui sukūrė etikos spąstus – ir buvo priblokštas mašinos atsako.

Eksperimente Winfieldas ir jo kolegos suprogramavo robotą neleisti kitiems automatams –atstovavusiems žmones – įkristi į skylę. Tai supaprastinta Isaaco Asimovo sugalvotų Robotikos įstatymų pirmojo priesako versija – robotas privalo neleisti žmogui patirti žalą.

Iš pradžių robotui užduotis sekėsi. Žmogų atstovaujančiam automatui artinantis prie skylės, robotas skubėdavo jį nustumti nuo pavojaus. Bet komandai pridėjus antrą „žmogų“, riedantį link skylės tuo pat metu, robotui teko rinktis. Kartais jam pavykdavo vieną žmogų išgelbėti, leidžiant kitam pražūti; keletą kartų jam netgi pavyko išgelbėti abu. Bet 14 kartų iš 33 bandymų, robotas iššvaistė tiek laiko svarstymams, kad į skylę nukrito abu žmonės. Darbas buvo pristatytas rugsėjo 2 dieną vykusiame Towards Autonomous Robotic Systems susirinkime Birminghame, JK.

Winfieldas apibūdino savo robotą kaip „etikos zombį“, neturintį kito pasirinkimo, tik elgtis taip, kaip pasielgė. Nors valdomas programinio kodo jis ir gali išgelbėti kitus, jis nesupranta savo veiksmų priežasties. Winfieldas pripažįsta manęs, kad robotams neįmanoma patiems priimt etiškus sprendimus. Dabar jis sako, kad „mano atsakymas yra: neturiu supratimo“.

Robotams vis labiau integruojantis į kasdienį mūsų gyvenimą, į šį klausimą atsakyti teks. Pavyzdžiui, save vairuojantiems automobiliams vieną dieną gali tekti pasverti savo keleivių saugumą ir kitų vairuotojų ar pėsčiųjų sužalojimo riziką. Gali būti labai sunku suprogramuoti robotams tokių atsitikimų taisykles.

Bet kariniai robotai gali pasiūlyti sprendimo pradžią. Ronaldas Arkinas, kompiuterijos mokslininkas iš Georgia Technologijos instituto Atlanta’os, sukūrė algoritmus kariniams robotams – pavadintus „etikos valdytojais“ – kurie turėtų padėti priimti išmintingus sprendimus mūšio lauke. Jis išbandė juos simuliuotame mūšyje, parodydamas, kad tokiomis programomis aprūpinti bepiločiai lėktuvai gali pasirinkti nešauti arba stengtis įmanomai sumažinti aukų skaičių per mūšį, vykstantį šalia ploto, saugomo nuo mūšių pagal karo taisykles, tarkime, mokyklos ar ligoninės.

Arkinas sako, kad karinių robotų rengimas būti etiškesniais gali būti gan paprasta užduotis, nes šios taisyklės gerai žinomos. „Karo įstatymai apgalvoti per tūkstančius metų ir įrašyti sutartyse.“ Kitaip, nei kovotojai žmonės, kuriuos gali paveikti emocijos ir jie taisykles gali sulaužyti, robotai to nepadarys.

„Kai kalbame apie etiką, visa tai iš esmės yra apie robotus, sukurtus funkcionuoti gana apibrėžtoje erdvėje,“ sako Wendellas Wallachas, knygos Moral Machines: Teaching robots right from wrong autorius. Tačiau, sako jis, tokie eksperimentai, kaip Winfieldo, rodo klojamus pamatus sudėtingesnio etiško elgesio sukūrimui. „Jei išmokytume juos gerai veikti aplinkose, kur visų galimų aplinkybių, kuriose jie gali atsidurti, nežinome, tai atvertų daugybę naujų jų panaudojimo sričių.“

Aviva Rutkin
New Scientist № 2986