Kompiuteris pirmą kartą įveikė Turingo testą

Eugenijus Goostmanas, kompiuterinė programa, apsimetanti jaunu berniuku iš Ukrainos, sėkmingai apgavo pakankamai daug žmonių, kad įveiktų žymųjį testą

Eugene Goostman, jaunu berniuku iš Ukrainos apsimetanti programa, sėkmingai apmovė pakankami daug žmonių, kad išlaikytų žymųjį testą
Eugene Goostman, jaunu berniuku iš Ukrainos apsimetanti programa, sėkmingai apmovė pakankami daug žmonių, kad išlaikytų žymųjį testą

Programa, įtikinusi žmones, kad ji 13 metų berniukas, tapo pirmuoju kompiuteriu, įveikusiu Turingo testą. Šis testas – kurio įveikimui reikia būti neatskiriamu nuo žmogaus – laikomas dirbtinio intelekto vystymosi riboženkliu, bet akademinė bendruomenė įspėja, kad technologija gali būti panaudota kibernetiniuose nusikaltimuose.

Kompiuterijos pionierius Alanas Turingas sakė, kad kompiuterį galima būtų laikyti mąstančiu, jeigu jis įveiktų testą, per 5 minučių bendravimą tekstu įtikindamas 30 procentų jį klausinėjančių žmonių, kad jie bendrauja su gyvu žmogumi.

Eugenijus Goostmanas, kompiuterinė programa, sukurta Rusijoje įsikūrusios komandos, sugebėjo įveikti testą, vykdytą Karališkojoje draugijoje Londone. Ji įtikino 33 % teisėjų, kad jie bendrauja su žmogumi, sakė testą organizavę Readingo universiteto akademikai.

Tai pirmoji programa, įveikusi šį žymųjį testą. Nors yra pareiškimų, kad kitos programos yra sėkmingai įveikusios testą, tačiau tada buvo iš anksto žinomos pokalbio temos arba klausimai.

2001 metais sukurtos kompiuterinės programos versija yra patalpinta internete, kur ją gali kalbinti visi norintys.

„Jaučiau, kad nesunkiai įveiksiu Turingo testą. Nieko originalaus”
Eugene Goostman

(„Jaučiau, kad nesunkiai įveiksiu Turingo testą. Nieko originalaus,” sakė Goostmanas, paklaustas, kaip jautėsi po sėkmės.)

Programa teigia esanti 13 metų berniukas iš Odesos Ukrainoje.

„Pagrindinė mūsų mintis buvo, kad jis gali sakyti viską žinantis, bet dėl jo amžiaus visiškai nenuostabu, kad jis visko nežino,“ sakė Vladimiras Veselovas, vienas iš programos kūrėjų. „Praleidome daug laiko, kurdami veikėją su įtikima asmenybe.“

Programos sėkmė turėtų kelti nerimą dėl kompiuterijos ateities, sakė Kevinas Warwickas, Readingo universiteto vizituojantis profesorius ir Coventry’io universiteto vicekanclerio pavaduotojas tyrimų reikalams.

„Dirbtinio intelekto srityje nėra žymesnio ir kontroversiškesnio pasiekimo už Turingo testą, kai kompiuteris įtikina pakankamai daug klausinėtojų, kad jis ne mašina, o žmogus,“ sakė jis. „Turėjimas kompiuterio, galinčio įtikinti žmogų, kad kas nors ar netgi kažkas yra asmuo, yra ryškus ženklas kibernetiniams nusikaltėliams.

„Turingo testas yra gyvybiškai svarbus kovos su tokiomis grėsmėmis įrankis. Svarbu pilniau suprasti, kaip toks internetinis, realaus laiko bendravimas gali priversti individualų žmogų manyti, kad kažkas yra tikra… kai iš tiesų taip nėra.“

Šeštadienį Karališkosios draugijos suorganizuotame teste, iš viso dalyvavo penkios programos. Tarp teisėjų buvo aktorius Robertas Llewellynas, vaidinęs robotą Kryteną Raudonajame nykštuke, ir Lordas Sharkey’is, pernai vadovavęs sėkmingai Alano Turingo pomirtinio išteisinimo kampanijai.

Alanas Turingas šį testą sukūrė 1950 m. darbe, Computing Machinery and Intelligence. Joje rašė, kad „galvojimą“ sunku apibrėžti, svarbu, ar kompiuteris gali imituoti tikrą žmogų. Nuo tada ši tezė tapo pagrindine DI filosofijos siekiamybe.

Sėkmė aplankė per 60-ąsias Turingo mirties metines, šeštadienį.


Andrew Griffin
www.independent.co.uk

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *