Kosminiame debesyje pakanka alkoholio visam pasauliui gerti milijardą metų

Tarpžvaigždiniai dujų debesys, dar vadinami ūkais, yra dujų, plazmos ir dulkių sankaupa, kurioje dažnai būna žvaigždžių formavimosi regionai. Taip yra, nes debesis sudaranti medžiaga linkusi sulipti ir traukti vis daugiau ir daugiau materijos, kol pritraukia pakankamą masę žvaigždės formavimuisi.

1995 m., už 10 000 šviesmečių Erelio žvaigždyne buvo atrastas dujų debesis G34.3. Jis masyvus, 1000 kartų platesnis už visą mūsų Saulės sistemą, o jame tiek alkoholio, kad kiekvienam Žemės gyventojui kasdien duodant po 300 000 pintų (pinta = 473 ml) alaus, jo pakaktų ateinančiam milijardui metų.

G34.3 atrado britaų astronomai James Clerk Maxwell teleskopu, stovinčiu Havajuose, ant Mauna Kea ugnikalni viršūnės. Pasak Malcolmo W. Browno iš New York Times, etilo alkoholį – pagrindinį alkoholio tipą alkoholiniuose gėrimuose – tarpžvaigždinėse dujose 1975 m. pirmasis atrado JAV astronomas Benas M. Zuckermanas iš Kalifornijos universiteto, Los Angelese. Bet the G34.3 esančio alkoholio kiekio atradimas buvo pirmas kartas, kai dangaus kūne buvo aptiktas toks didžiulis kiekis.

Šio debesies centre yra jauna žvaigždė, ir komanda spėjo, kad kai dulkių smiltelės, kuriose yra alkoholio, skriejo šalia jos, įkaisto, alkoholis virto garais ir tokios būsenos pasiliko debesyje. „Manome, kad dulkės slenka link jaunų žvaigždžių, o prisiartinus, temperatūra pakyla pakankamai, kad nauji komponentai išgaruotų iš smiltelės ir pereitų į dujų fazę,“ New York Times pasakojo vienas iš komandos narių, Geoffrey’is Macdonaldas iš Kento universiteto Anglijoje. „Tikriausiai todėl regime aukštus alkoholių lygius šalia G34.3 debesyje esančios žvaigždės.“

Nuo jo atradimo praėjo beveik 20 metų, bet G34.3 išlieka vienu iš labiausiai apsinešusių debesų, kokius tik esame radę.


Becky Crew
sciencealert.com.au

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *