Ne, apsauginis kremas vėžio nesukelia

Sąmokslo teorijos ir VBS agentūros pranešimai turi bjaurią savybę vis atgyti. Vis paneigiami, jie vis kinta ir vėl grįžta. Vienas jų – apsauginio kremo nuo saulės mitas.2275198714_a93c7088e6_b

Odos pigmentai padeda apsisaugoti nuo ultravioletinių (UV) spindulių, sendinančių odą, pažeidžiančių jos ląstelių DNR ir taip galinčių sukelti vėžį. Šviesesnė žmonių oda lengviau sintetina vitaminą D, bet labiau linkusi nudegti ir susirgti vėžiu. Turi būti balansas tarp buvo saulėje dėl vitamino D ir apsaugos nuo žalos, atsirandančios nuo persikaitinimo. Nors apsauginiai drabužiai yra puiku, apsaugai nuo UV spindulių rekomenduojama naudoti ir apsauginį kremą.

Neseniai RealFarmacy.com (RF) pasirodė straipsnis „Mokslininkai atskleidžia vėžio ir apsauginio kremo mitą“ (Scientists Blow The Lid on Cancer & Sunscreen Myth). Išskyrus, kad jie, savaime suprantama, to iš tiesų nepadarė. Straipsnyje ginčijami daugelis įprastinių teiginių apie apsauginių kremų naudą, taip pat nemažai neteisingų teiginių, paremtų specialiai parinktais duomenimis. Štai keleto garsiausių straipsnio teiginių paneigimai:

Teiginys: „Tyrimas rodo, kad moterims, ribojančioms buvimą saulėje, kyla dvigubai didesnė mirties nuo vitamino D trūkumo grėsmė.”

Straipsnis remiasi tyrimu, sekusiu beveik 30 000 švedžių 20 metų ir fiksavusių jų buvimo saulėje įpročius. Duomenys parodė, kad saulės vengusioms moterims buvo dvigubai didesnė tikimybė mirti, nei gavusioms daugiau šviesos, bet buvo užfiksuoti tik du mirties atvejai: melanoma arba „kitos mirties priežastys”.

Tačiau tyrimo autoriai neteigia, kad buvimo saulėje trūkumas buvo šių mirčių priežastis. Tačiau įspėja, kad žmonės, gyvenantys regionuose, kur saulės intensyvumas mažesnis, neturėtų apsiriboti rekomendacijomis teikiamomis gyvenantiems ten, kur saulės daug intensyvesnė.

Teiginys: „Nėra įrodymų, kad saulės nudegimai sukelia melanomą, o apsauginius kremus naudojantys žmonės melanoma suserga DAŽNIAU, nei nenaudojantys.“

Yra keturios pagrindinės melanomos rūšys, o taip pat yra genetinis rizikos faktorius, dėl kurio žmonės labiau linkę susirgti, o taip pat vaikai, nudegę saulėje daugiau, nei penkis kartus, vėliau gyvenime labiau linkę susirgti melanoma. Buvo vykdomi tyrimai ieškant sąsajų tarp UVA ir UVB spindulių su tam tikromis melanomos rūšimis, bet ne su visomis. UVB spinduliai yra pagrindinė nudegimų priežastis, todėl tikriausiai sieja nudegimus ir melanomą. RF nurodo teiginius dokumente, parašytame mažiausiai prieš dešimtmetį, o nuo to laiko buvo atlikta nemažai tyrimų.

Teiginys, kad apsauginį kremą naudojantys žmonės dažniau suserga melanoma, remiasi tyrimu, porą metų sekusiu beveik 1500 žmonių buvimą saulėje ir apsauginių kremų naudojimą. Rezultatai parodė, kad naudojusiems kremą, buvo didesnė tikimybė susirgti melanoma, bet RF straipsnyje neatsižvelgta į svarbų perspėjimą. Vidutinis saulės apsaugos faktorius (SPF) buvo 6 (the CDC rekomenduoja SPF 15 ar aukštesnį) ir daugiausiai apsauginį kremą naudojusieji daug daugiau laiko praleisdavo saulėje, nei retai naudojusieji apsauginį kremą.

RF teiginys, kad apsauginis kremas sukelia melanomą yra visiškai neteisingas; pačiame tyrime teigiama, kad „apsauginio kremo naudojimas, leidžiantis daugiau būti saulėje, siejamas su melanomos atsiradimu,” ypač, mažo SPF naudojimas, kurio apsauga nėra tokia efektyvi.

Teiginys: „Nebuvimas saulėje sukėlė vitamino D deficito epidemiją.”

Vitamino D deficitas patikimai siejamas su ligomis, veikiančiomis kaulų tankį, tokiomis, kaip rachitas ir osteoporozė. Taip pat yra šiek tiek duomenų apie poveikį kraujo spaudimui, dirglaus dubens ligai, širdies kraujagyslių ligai, ir įvairioms vėžio rūšims. Medicinos profesionalai iš tiesų rekomenduoja kasdien maždaug 20 minučių praleisti saulėje, kad pasigamintų vitaminas D, nors šis laikas nėra visiems vienodas, ir priklauso nuo Saulės intensyvumo skirtingose vietovėse ir individualaus odos tipo. Apsauginio kremo naudojimas blokuoja būtinus UV spindulius, bet yra didelis skirtumas tarp maudymosi spinduliuose kelias minutes per dieną sveikatos sumetimais ir buvimo visą dieną paplūdimyje be apsauginio kremo. Kaip visada, svarbu saikas.

Vitamino D galima gauti ir iš maisto, pavyzdžiui, pieno su papildais, kai kurių valgomų grybaų, žuvies ir kiaušinių.

Teiginys: „Apsauginiame kreme yra vidinių liaukų veiklą trikdančių cheminių medžiagų (endocrine disrupting chemicals – EDC), liekančių kūne ir galinčių sukelti vėžį, bei kenkiančių aplinkai.”

Paplitęs apsauginių kremų ingredientas yra oksibenzonas, saugantis nuo plataus spektro UVA ir UVB spindulių. Kai kas mano, kad apsauginį kremą sugėrus odai, oksibenzonas veikia kaip estrogenas ir gali padidinti krūties vėžio atsiradimo riziką. Tačiau nėra jokių tyrimų, rodančių, kad šis chemikalas ženkliai veiktų kaip estrogenas ar kad sukeltų vėžį, netgi kai naudojamas daug didesnėmis, nei normali, dozėmis.

RF cituoja CDC bandymą, rodantį, kad oksibenzono yra iki 97% amerikiečių kraujyje, tačiau nepasivargino paminėti, kad randami tik šios medžiagos pėdsakai ir nebuvo nustatyta, kad ji sukeltų kokį nors neigiamą poveikį sveikatai.

Straipsnyje dar teigiama, kad EDC neigiamai veikia jūros gyvybę. Nors žuvyse buvo aptikta UV blokuojančių cheminių medžiagų, nebuvo indikacijų, kad jos iš viso kaip nors kenktų gyvūnams. Nors dėl EDC pakliuvimo į vandenį verta rūpintis, apsauginiai kremai nė iš tolo nėra laikomi tokia problema, kaip kontraceptinės piliulės. Kaip bebūtų, rinkoje yra daug kokybiškų apsauginių kremų, kuriuose šie chemikalai nenaudojami ir kurie saugo nuo UV spindulių ir vėžio.


Lisa Winter
www.iflscience.com

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *