Kodėl prancūzai taip griežtai vertina islamiškus galvos apdangalus

Liepos 1 d. pasigirdo kolektyvinis visų prancūzų palengvėjimo atodūsis, kai Europos Žmogaus teisių teismas (EŽTT) palaikė šalies 2010 m. draudimą viešose vietose dėvėti visą veidą dengiančius galvos apdangalus. Jis paskelbtas po Aukščiausiojo apeliacino teismo atskiro potvarkio birželį, nurodančio, kad privatus dienos priežiūros centras turėjo teisę atleisti darbuotoją, atsisakiusią nedėvėti savo musulmoniško galvos apdangalo darbe. Prancūzijoje tokie nutarimai nekelia didelių kontroversijų. Tačiau jie dažnai neteisingai suprantami kraštuose, kur įsigalėjęs liberalus daugiakultūriškumas. Kodėl prancūzai taip griežtai žiūri į islamiškus galvos apdangalus?

20140705_blp511

Prancūzija laikosi griežto sekuliarizmo, laïcité, sukurto atskirti religiją nuo viešo gyvenimo. Šis principas buvo įtvirtintas įstatymu 1905 m., po aršių antiklerikalinių ginčų su Romos katalikų bažnyčia. Dabar šios ribos kiek išskydusios. Pavyzdžiui, Prancūzijoje švenčiamos kai kurios viešos katalikų šventės, pavyzdžiui, Kristaus dangun žengimo diena. Tačiau bendrai vyrauja pasaulietinės taisyklės. Prancūzijoje, pavyzdžiui, būtų nesuvokiama rengti kalėdinius vaidinimus valstybinėse mokyklose, ar kad prezidentas prisiektų biblija.

Per pastaruosius 30 metų, kaip atsakas į stiprėjančią šalies 5 – 6 milijonų musulmonų bendruomenę, pastangos subalansuoti religiją ir pasaulietiškumą persiorientavo į islamą. Po dešimtmetį trukusio teisinio neapibrėžtumo dėl galvos apdarų nešiojimo valstybinėse mokyklose, 2004 m. Prancūzijos valdžia uždraudė visus „akivaizdžius” religinius simbolius, tarp kurių ir musulmoniški galvos apdangalai (burkos, hidžabai), viešose institucijose, pavyzdžiui valstybinėse mokyklose ar miestų rotušėse. 2010 m. buvo paskelbtas vadinamasis „burkų draudimas“, neleidžiantis nešioti visą veidą dengiančių apdarų viešumoje. Kritikai kaltina Prancūziją neliberalizmu, religinės išraiškos laisvės varžymu ir vakarietiškos moterų priespaudos interpretacijos primetimu. Amnesty International, pavyzdžiui, pavadino šį EŽTT sprendimą „stipriu religijos ir išraiškos teisės ribojimu“. Tačiau prancūzams tai yra dalis neapologetiškų pastangų laikyti religijos išraišką privačia, ir remti šalies respublikonišką sekuliarinį identitetą. Įdomu, kad daug nuosaikių musulmonų taip pat remia draudimą kaip apsaugą prieš kietosios linijos islamą.

Jei EŽTT nutarimas būtų nepalankus Prancūzijai, tai būtų sukėlę didelį nepasitenkinimą. Šalyje yra plačiai tarp partijų palaikomi sekuliariniai principai, tiek kairėje, tiek dešinėje, ir teismas pritarė, jog tai buvo dalis Prancūzijos pastangų skatinti visuomenę, pagrįstą „bendru sugyvenimu”. Toks nuosprendis sustiprins Prancūzijos apsisprendimą ginti savo sekuliarią tradiciją. Praeito mėnesio nutarimas prieš dienos priežiūros centro darbuotoją yra pirmas kartas, kai musulmoniškų galvos apdangalų draudimas buvo išplėstas į privatų sektorių. Savo nuosprendyje teismas pabrėžė, kad jo nutarimas neturėtų būti apibendrinantis, kadangi jis susijęs su pačios įstaigos kompanijos reguliavimu. Tačiau precedentas padarytas, ir gali būti, kad ateityje Prancūzija veikiau stiprins, o ne laisvins musulmoniškų galvos apdangalų draudimą.


S.P.
www.economist.com

http://www.economist.com/blogs/economist-explains/2014/07/economist-explains-2

Kodėl dar sugriežtintas oro uostų saugumas?

Įsigaliojo saugumo nurodymas neleisti į lėktuvus neštis nepakrautų elektroninių prietaisų. Kokios gilesnės to priežastys ir kodėl tuo susirūpinta kaip tik dabar?
20140712_blp501

Auksiniai laikai, kai keleiviai galėjo neštis su savimi mezgimo virbalus ir šveicariškus peiliukus į saloną, jau seniai praeity, ir spartus saugumo patikros praėjimas bet kuriame didesniame oro uoste tėra tolimas prisiminimas. Liepos 6 prie uždraustų daiktų sąrašo pridurta nauja kategorija: nepakrauti nešiojami įrenginiai, pavyzdžiui, mobilieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai. „Per saugumo patikrinimą pareigūnai gali paprašyti savininko įjungti ksi kuriuos prietaisus, tarp kurių ir mobilieji telefonai,” sakė Amerikos Transporto saugumo administracija (TSA) savo pareiškime. „Neįkrauti prietaisai nebus leidžiami lėktuve.” Kuo nusikalto nusėdusi baterija?

Kuo nusikalto nusėdusi baterija?

Tai yra pirmoji patvirtinta speciali priemonė nuo tada, kai Jehas Johnsonas, Amerikos valstybės saugumo sekretorius liepos 2 d. įspėjo, kad rengiamasi įdiegti griežtesnius patikrinimus kai kuriuose užsienio oro uostuose, turinčiuose tiesioginius reisus su JAV. Pranešimo išvakarėse Britanijos spauda pranešė apie daug lėtesnį judėjimą per saugumo postus, įsibėgėjant vasaros kelionių sezonui. Kai kurie keleiviai buvo tikrinami dukart ir itin kruopščiai apieškomi. Mančesterio oro uosto darbuotojai pradėjo imti mėginius nuo rankinio bagažo paviršių.

Sakoma, kad Amerikos žvalgybos pareigūnai mano, jog al-Qaeda’os pajėgos Jemene bendradarbiauja su Sirijos džihadistais, vadovaujami Ibrahimo Hassano al-Asiri’io arba naudodami jo sukurtą technikas, siekdami numušti orlaivį. Manoma, kad 32 metų Saudo Arabijos pilietis pagamino prietaisus, panaudotus al Qaeda’os atakose Arabijos pusiasalyje, tarp jų ir dvi 2009-aisiais. Per pirmą žuvo jo paties brolis, kuris, panašu, slėpė bombą tiesiojoje žarnoje, tačiau nebuvo numatyta auka. Antrojoje, kai nenukentėjo niekas, išskyrus lėktuvo keleivį sprogdintoją, manoma, buvo panaudotas prietaisas, slėptas apatiniuose drabužiuose. Manoma, kad p. Asiri taip pat susijęs su keletu 2010 m. bandymų paslėpti bombas kompiuterinių spausdintuvų dažų kasetėse.

Nors buvo paskelbta nedaug detalių apie tai, ko tiksliai baiminasi saugumo tarnybos, p. Asiri paminėjimas ir naujos saugumo priemonės rodo, kad teroristų grupės siekia pagaminti neaptinkamą prietaisą, kuris gali būti nešiojamas ar implantuojamas, ar pateikiamas kaip kompiuterio komponentas, ar kažkokia visų trijų kombinacija. Mobiliojo telefono ar nešiojamojo kompiuterio grožis tas, kad juose daug elektroninių detalių; parodymas, kad jie veikia normaliai, yra vienintelis būdas nuraminti baimes, kad jis buvo sukurtas kam kitam. Keliaujantieji ne pačiais trumpiausiais maršrutais, turėtų įsitikinti, kad jų nešiojamieji prietaisai įkrauti prieš registruojantis, ar, vengiant užlaikymų, nešiotis visus įkroviklius rankiniame bagaže.


H. J.
www.economist.com

http://www.economist.com/blogs/economist-explains/2014/07/economist-explains-3

Rusija vykdo plačią JAV naftos ir dujų kompanijų ataką internetu

Šaltasis Karas nesibaigė dešimtajame dešimtmetyje. Jis tiesiog persikėlė į internetą.

Rusijos interneto įsilaužėliai atakuoja energijos kompanijas. Tai naujausias ženklas, kad Šaltasis Karas tapo kibernetiniu.
Rusijos interneto įsilaužėliai atakuoja energijos kompanijas. Tai naujausias ženklas, kad Šaltasis Karas tapo kibernetiniu.

Tai paaiškėjo, kai šią savaitę saugumo firma pranešė, kad Rusijos įsilaužėliai pradėjo beprecedentes labai sudėtingas atakas prieš Vakarų naftos ir dujų kompanijas.

Kibernetinė operacija, pavadinta Energetic Bear yra naujausias kovos pavyzdys tarp visa reginčių Amerikos ir Britanijos kiberšnipų vienoje pusėje – ir intelektinę nuosavybę vagiančių programišių Kinijoje ir Rusijoje – kitoje.

Symantec pranešimas aprašo, kaip hakeriai slapta įdiegė kenksmingą programinę įrangą (PĮ) į elektrinių, elektros tinklų operatorių, dujotiekių kompanijų ir pramoninės įrangos gamintojų kompiuterius. Dauguma taikinių yra JAV ir Ispanijoje. Kiti – visoje Europoje.


Rusija: Ukrainos dujų ginčas tėra verslas

Ši kenksminga PĮ buvo naudojama vogti dokumentus, naudotojų vardus ir slaptažodžius. Geriausiu atveju, įsilaužėliai pasisavino tik vertingą ir jautrią informaciją. Blogiausiu atveju jie gavo prieigą prie kontrolės mechanizmų – ir netgi galimybę sabotuoti visos šalies energijos tiekimą.

Kita saugumo kompanija, Crowdstrike, pirmoji pastebėjo Energetic Bear operaciją 2012 m. Crowdstrike mano, kad Energetic Bear hakeriai dirba Rusijos žvalgybos tarnyboms valstybės valdomų dujų korporacijų, tarp kurių ir Gazprom bei Rosneft, nurodymu.

Nei Rusijos ambasada, nei minėtosios energetikos kompanijos į prašymus pakomentuoti neatsakė.

Kodėl tai turėtų rūpėti? Jei kokia nors šalis įsilaužtų į Exxon-Mobil ar BP ir išsiaiškintų, kur jos atrado didelius naftos ar dujų išteklius, ji galėtų aplenkti ir gavybą pradėti pirmoji. Pavogusi energijos tinklų ar pagrindinių vamzdynų brėžinius, ji galėtų juos išjungti, sukeldama ekonominį chaosą – ar išjungti visai karo metu.

„Rusija vykdo agresyvų ekonominį ir politinį šnipinėjimą,“ sakė vienas iš Crowdstrike įkūrėjų Dmitrijus Alperovitchius.

Saugumo tyrėjai sakė, kad Energetic Bear išsiskiria kariniu tikslumu ir planavimu.

Energetic Bear hakeriai neapsiriboja vien energetikos sektoriaus atakomis. Jų kenksminga PĮ aptikta ir Eurpos bei JAV gynybos įrangos ir sveikatos priežiūros teikėjų tinkluose, o taip pat gamyklose, statybos kompanijose ir universitetuose, tiriančiuose branduolinę energiją.

„Nesame regėję nieko panašaus, vykstant tokiu mastu pramoninėse kontrolės sistemose,“ sakė Kevinas Haley’is, Symantec saugumo direktorius.


Jose Pagliery

cnn.com

http://money.cnn.com/2014/07/02/technology/security/russian-hackers/index.html

Magnetinis burbulas gali minkštai nutupdyti kosminius zondus

Iš magnetiniame lauke įkalintos plazmos pagaminti parašiutai greitai gali padėti kosminiams zondams minkštai nusileisti Žemėje.

mg22329763.100-1_300

Dvi privačios aerokosmonautikos kompanijos laimėjo NASA kontraktus pademonstruoti magnetinius oro stabdžius, apgaubiančius besileidžiantį erdvėlaivį magnetiniu burbulu, panašiu į gaubiantį Žemę ir saugančiu nuo Saulės radiacijos, ir lėtinantį aparatą dėl susidarančio pasipriešinimo. Jei bandymai kitais metais pavyks, ši technika galės padėti būsimiems zondams nuleisti sunkius krovinius Marse ar atnaujinti žmonių skrydžius į tolimesnį kosmosą.

„Tikrai džiaugiuosi dėl šių apdovanojimų,“ sakė Michelle Munk iš NASA Kosmoso technologijų misijos direktorato Hamptone, Virdžinijoje. „Tai nebrangus tokių dalykų tyrimo būdas, parodantis, ar jie bus vaisingi.“

Į planetos atmosferą įskriejęs erdvėlaivis braunasi per oro molekules dideliu greičiu ir sukuria didelį karštį. Oro pasipriešinimą kuriančios struktūros gali sulėtinti žemėjimą, bet zondai turi taip pat naudoti karščio skydus, kurie nudega arba izoliuoja, taip apsaugodami gabenamą krovinį. Kuo sunkesnis krovinys, tuo didesnis iššūkis nuleisti aparatą nesubyrėjusį.

Didesniems nusileidimo aparatams NASA ieškojo nesunkių technologijų, tokių, kaip pripučiama „skraidanti lėkštė“ Marso misijoms, praeitą savaitę išbandyta virš Havajų (žr. NASA sėkmingai išbandė disko formos „skraidančią lėkštę“, kuri tūps Marso planetoje). Magnetinis oro stabdis yra viena iš revoliucingiausių idėjų, sako Munk. Jis ne tik sulėtina aparato leidimąsi, bet ir smarkiai sumažina kaitimą.

Praeitą mėnesį aerokosmonautikos firma MSNW iš Redmondo, Vašingtone, laimėjo NASA premiją šios technikos pademonstravimui su CubeSat. Mažas, dėžės formos palydovas į Tarptautinę kosmoso stotį turėtų būti nugabentas 2015 metais. Jis tada bus paleistas ir pasistengs įskrieti į Žemės atmosferą nesudegdamas.

Palydove bus varinė ritė, kuriai srovę tieks ličio baterija, ir kuri kurs magnetinį lauką apie zondą. Leisdamasis zondas išleis šiek tiek plazmos. Ją sulaikys magnetinis laukas, sukursiantis apsauginį burbulą, neleidžiantį oro molekuloėms susidurti su zondu ir jo įkaitinti.

Oro molekulės srūs į plazmos burbulą ir iš jo absorbuos elektronus, ir taip jonizuosis. Naujai jonizuotą orą pagaus magnetinis laukas, ir aparatas su savimi ims vilkti atmosferą, sukurdamas dujų parašiutą.

CubeSato magnetinių oro stabdžių sistemą pagamins Altius Space Machines iš Louisville’io, Colorado valstijoje. Ji laimėjo NASA kontraktą tokių sistemų kūrimui, kurių magnetinių ričių skersmuo bus iki 5 metrų. Jos galės būti panaudotos didesnių aparatų nusileidimui, taip pat ir žmonių misijoms į tolimesnį kosmosą, kai reikės grįžti į Žemę, sako Jonathanas Goffas iš Altius.

Sistemai reikės nemažai energijos, tad bus nelengva pritaikyti bateriją, kurią CubeSat galės nešti, pažymi Goffas. Bet jei testas pavyks, jis galėtų paskatinti daryti raketas daugkartinio naudojimo, ir orbitoje panaudotas dalis grąžinti į Žemę nepažeistas. „Iš esmės tai būdas peržengti Apollo vienkartinio panaudojimo filosofiją.“


Robin Hague
New Scientist № 2976

http://www.newscientist.com/article/mg22329763.100-magnetic-bubble-may-give-space-probes-a-soft-landing.html

Krištoliniai vystyklai saugojo bakterijas kosmose 2 metus

Asteroidai turi žudikų reputaciją, ir kaltinami didžiulio masto mirtimis ir sunaikinimais. Bet nauji kosminio eksperimento rezultatai rodo, kad senovėje įvykę susidūrimai galėjo būti gyvybiškai svarbūs pirmajai Žemės gyvybei.

mg22229753.300-1_300

Po kelių šimtų milijonų metų nuo Žemės susiformavimo, kai gyvybė dar tik radosi, mūsų jaunutėje planetoje buvo atmosfera, okeanai ir pirmykščiai kontinentai. Bet ji neturėjo nuo aršiausių Saulės skleidžiamų ultravioletinių (UV) spindulių saugančio ozono sluoksnio. Kadangi UV spinduliuotė gali pažeisti DNR, išgyventi kam nors kitam, nei pačioms ekstremaliausioms gyvybės formoms būtų labai sunku.

2002 m. astrobiologo Charleso Cockello iš Edinburgho universiteto, JK vadovaujama komanda atrado unikalią cianobakterijų grupę Haughtono krateryje, šiaurinėje Kanados dalyje. Šios bakterijos gyvena smulkiausiose porose beveik skaidrios uolienos, susiformavusios veikiant intensyviam karščiui ir slėgiui dėl asteroido ar kometos smūgio, įvykusio maždaug prieš 23 milijonus metų.

Cockello komanda išsiaiškino, kad pakitusi uolienos kristalų struktūra sugeria ir atspindi UV spindulius. Tai rodo, kad ši uoliena galėjo apsaugoti bakterijas ir tuo pačiu praleisti šviesą, reikalingą fotosintezei.

Sudėtinga gyvybė susiformavo gerokai anksčiau, nei susidarė krateris, bet per Žemės istoriją buvo nesuskaičiuojama daugybė tokių kosminių uolų smūgių. „Tai iškėlė daug klausimų, ar unikali smūginių kraterių geologija galėjo būti geru UV skydu ankstyvojoje Žemėje,“ sako Casey Bryce, Cockell’o laboratorijos narė.

Bryce ir jos kolegoms pasitaikė neįprasta proga patikrinti šią hipotezę 2008 metais. Kaip Europos kosmoso agentūros EXPOSE misijos dalis, komanda nusiuntė kraterio uolienas į Tarptautinę kosmoso stotį (TKS). Prieš išsiųsdami, jie augino pavyzdžius paprasto stiklo arba smūgio pakeistos uolienos diskuose. Pakilus į kosmosą, šie diskai buvo pritvirtinti TKS išorėje, kur praleido beveik 2 metus.

Bakterijų gautos radiacijos dozių intensyvumas daug kartų viršijo pirmykštėje Žemėje buvusias sąlygas. Kai pavyzdžiai buvo grąžinti į laboratoriją, stikliniuose indeliuose mikrobai buvo žuvę.

„Tačiau, kai suskaldėme smūgio paveiktas uolienas, aptikome cheminius gyvybės signalus, ir atgaivinome miegančias bakterijas,“ sako Bryce. Komandos atradimai suteikia pirmąjį tiesioginį įrodymą, kad krištoliniai kokonai, suformuoti smūgių, galėjo pirmajai gyvybei suteikti radiacijai atsparų prieglobstį (International Journal of Astrobiology, doi.org/tcs).

Alexandra Pontefract iš Vakarų Ontario universiteto Kanadoje sako, kad TKS eksperimentas yra fantastiškas koncepcijos įrodymas. „Iki šiol nebuvome tikri ar tokioje aplinkoje išgyvens bent kokios nors ląstelės.“

Asteroidų ir kometų smūgio Saulės sistemoje netrūksta, tad Pontefract mano, kad smūgiai uolėtose planetose galėjo padėti užsimegzti gyvybei ir ją saugojo. Kraterių uolos kitose planetose, tarkime, Marse, gali teikti prieglobstį gyvybei netgi dabar, mano ji.


Ker Than
New Scientist № 2975

http://www.newscientist.com/article/mg22229753.300-crystal-cocoons-kept-bacteria-safe-in-space.html

Kaip skamba medžio rievės?

Visi žinome, kad Loraxas kalba su medžiais, bet kokiais garsais kalba jie patys?

Years

Medžio rievės gali suteikti informacijos apie medžio amžių, taip pat parodyti tokias aplinkos sąlygas, kaip lietingumas, ligos ir net miškų gaisrai. Šviesios spalvos rievės žymi greitą augimą, tamsesnės rodo laiką, kai medis taip greitai neaugo. Medžių pjūviai nėra vienodi ir visi pasakoja medžio istoriją.

Bartholomäus Traubeck sukūrė įrangą, verčiančią medžių rieves muzika, grojamą, kai medžio sluoksnis sukamas savotišku gramofonu. Vietoje adatos, įrašo nuskaitymui naudojami jutikliai, nuskaitantys informaciją apie medžio spalvą ir tekstūrą, o algoritmas paverčia šią informaciją skirtingais pianino akordais. Atskirų medžių variacijos sukuria individualizuotas melodijas. Albume, atitinkamai pavadintame „Years,” naudojami eglės, uosio, ąžuolo, klevo, alksnio, riešutmedžio ir buko medžiai. Dabar galima jį parsisiųsti, o rugpjūtį bus galima įsigyti įrašo vinilinę plokštelę. Šių medinių „įrašų“ produktas užburiantis ir gražus, turėtumėte jo pasiklausyti.


Lisa Winter
www.iflscience.com

http://www.iflscience.com/plants-and-animals/what-do-tree-rings-sound-when-played-record