Būsimas roveris deguonį gaus iš Marso oro

Būsimieji Marso tyrinėtojai gali lengviau atsikvėpti. Būsimas NASA roveris, nusileisiantis Raudonojoje planetoje, atgabens įrangą, galinčią paimti anglies dioksidą iš atmosferos ir jį suskaidyti, gaudamas gryną deguonį.dn25986-1_900

„Kai Marsą ims tyrinėti žmonės, deguonis jiems labai pravers,“ sakė Michaelas Meyeris, NASA Marso tyrinėjimo programos vadovas, spaudos konferencijoje. „Mums visiems jis labai patinka.“

Deguonies eksperimentas yra vienas iš septynių eksperimentų, skrisiančių Mars 2020 roveriu, pranešė NASA. Roveris bus labai panašus į Curiosity, nusileidusį Marse 2012 rugpjūtį. Jo važiuoklė bus tokia pati, naudojamas toks pat „dangaus kranas“ nusileidimui, o taip pat kai kurios senesniojo roverio atsarginės dalys.

Curiosity praleido pastaruosius porą metų, ieškodamas ženklų, kad kadaise Marsas galėjo palaikyti gyvybę, ir rado tekančio vandens ir tinkamų buveinių sukūrimui būtinų cheminių medžiagų įrodymų.

Lyg būčiau ten

Praeitą liepą, NASA nurodė Mars 2020 roverio komandai žengti dar vieną žingsnį ir paieškoti mikrobų, kurie tenai galėjo gyventi. Vis pasaulio mokslininkų komandos iš viso pateikė 58 pasiūlymus, konkuruojančius dėl 130 milijonų instrumentų biudžeto.

Be deguonies eksperimento, kuris vieną dieną galėtų būti naudingas raketinio kuro, bei kvėpuojamo oro gamyba, roveryje bus orų stotelė, matuosianti temperatūrą, vėjo stiprį ir kryptį, drėgnį ir charakterizuosianti dulkes – šie duomenys padės ruošti būsimas žmonių misijas.

Roverio rankose dar bus ir du spektrometrai, galintys nustatyti Marso dirvos sudėtį, ir į žemę prasiskverbiantis radaras, galintis tirti po roveriu giliau esančią žemę.

Du instrumentai ant roverio galvos bus pagerintos Curiosity turimų prietaisų versijos: uolas galintis išgarinti ir tirti jų sudėtį lazeris, bei panoraminė priartinanti kamera – pirmoji į Marsą nuskraidinta priartinimo funkciją turinti kamera – filmuosianti trumpus siužetus, kol roveris važiuos.

„Tai bus daug panašiau į tai, lyg Marse būtų žmogus dviem akimis,“ sakė Johnas Grunsfeldas, vienas iš NASA mokslo misijos direktorato administratorių.

„Instrumentai buvo parinkti, siekiant maksimizuoti paties roverio mokslines galimybes,“ sakė Meyeris. „Nė vieno matavimo neatlieka tik vienas instrumentas. Jie persidengia ir papildo vienas kitą.“

Pavyzdžių čiupikas

2020 m. paleistame roveryje bus mažiau instrumentų, nei Curiosity, turinčiame 10, ir jo įranga svers 35 kilogramais mažiau. Taip atlaisvinama vieta vienai svarbiausių naujojo roverio užduočių: pavyzdžių, kurie vėliau bus grąžinti į Žemę, rinkimui.

Plane pateikiama nedaug detalių, kaip konkrečiai pavyzdžiai bus grąžinti į Žemę, ir tam reikės mažiausiai dar vienos atskiros misijos. Bet naudojant išmanų roverį pavyzdžių surinkimui ir saugojimui, būsimos pargabenimo misijos galės būti paprastos, primenančios prašmanius arkadinių žaidimų kranus.

„Neatmesčiau galimybės, kad pavyzdžius paims ir į Žemę parskraidins būsimi astronautai,“ svarsto Grunsfeldas.


Lisa Grossman
New Scientist

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *