Nepaskendusi atmintis

Prieš 14 metų paskendo povandeninis laivas «Курск» („Kursk“)
1

Lygiai prieš 14 metų šiuo laiku 23 žmonės, esantys 9-ajame povandeninio laivo skyriuje buvo gyvi ir laukė išgelbėjimo. Kiti ekipažo nariai žuvo, pagal vieną iš versijų, dėl per mokymus įvykusios klaidos. Laivas guli 108 metrų gylyje ir nesusisiekia.

Tolesnių įvykių chronologija labai svarbi. Dažnai galvoju, jog norint suprasti valstybės sandarą, reikia būtinai žiūrėti, kaip toje šalyje vyksta gyvybių gelbėjimo operacijos. Koks santykis su žmonėmis, ar moka pripažinti klaidas, prašyti pagalbos, siūlyti pagalbą ir prašyti atleidimo. Štai kas vyko pas mus:

Rugpjūčio 13 dieną į Kursko paieškas išplaukia laivų grupė, vadovaujama Šiaurės laivyno vado. 7 valandą ryto apie tai praneša šalies prezidentui Vladimirui Putinui.

Po keturių valandų Karinis jūrų laivynas paskelbia pirmąjį viešą pareiškimą, kad povandeninis laivas guli ant dugno, tačiau su Kursku neva palaikomas radijo ryšys. Nuo to momento ir prasideda melas. Paskui laivyno vadai praneša, kad ryšys su povandeniniu laivu „palaikomas tik stuksenimu, kad ekipažo gyvybei pavojus negresia, kad per gelbėjimo aparatą «Колокол» (Kolokol – varpas .rus) paduodamas kuras, deguonis ir prapučiamos atominio povandeninio laivo sistemos“.

Rugpjūčio 15 prasideda gelbėjimo operacija: 20 gelbėjimo laivų, atominis kreiseris ir povandeninis laivas. Tačiau Barenco jūroje siaučia audra.

Rugpjūčio 16 dieną, esant maždaug 2 balų bangavimui iš gelbėjimo laivo «Рудницкий» („Rudnickis“) nuleidžiamas giliavandenis gelbėjimo aparatas «Приз» („Priz“). Tuščiai.

Praėjus penkioms dienoms nuo avarijos, prie tragedijos vietos mes prileidžiame užsieniečius. rugpjūčio 17 d. atvyksta laivas Seaway Eagle su giliavandeniais narais ir transporto laivas Normand Pioneer su britų specialistais ir įranga. Rugpjūčio 19 d. atvyksta dar vienas norvegų laivas Normand Pioneer su britišku gelbėjimo povandeniniu minilaivu LR5. Tik po savaitės nuo tragedijos prasideda ekipažo gelbėjimo tarptautinė fazė.

Rugpjūčio 21 d. rytą norvegų narai atidaro pirmą 9 skyriaus gelbėjimo liuką. O penktą valandą vakaro Šiaurės laivyno štabo viršininkas viceadmirolas Michailas Mocakas oficialiai praneša apie APL K-141 Kursko ekipažo žūtį.

01

„Mielieji mano Nataša ir sūneli Saša!!! Jei skaitote šį laišką, reiškia, manęs nebėra. Aš jus abu labai myliu. Nataša, atleisk man už viską. Sūneli, būk vyras. Stipriai bučiuoju. Borisovas A. M.“
„Mielieji mano Nataša ir sūneli Saša!!! Jei skaitote šį laišką, reiškia, manęs nebėra. Aš jus abu labai myliu. Nataša, atleisk man už viską. Sūneli, būk vyras. Stipriai bučiuoju. Borisovas A. M.“

Nenoriu rašyti apie tai, kaip vėliau sureagavo Putinas, su kokiu abejingumu ir chamiškumu susidūrė ne tik ekipažo giminės ir artimieji, bet ir mes visi. Nenoriu rašyti apie tai, kiek Rusijoje kainuoja gyvybė ir kiek – mirtis. Ypač mirtis kariškių – žmonių, atiduodančių save visą šaliai, ir kurių kūnus po to raudomis ir šauksmais iškrapšto jų motinos, žmonos ir vaikai. Iškrapšto, kad žmoniškai palaidotų. Taip, kūnų iškėlimo operacija prasidėjo 2000-ųjų spalio 25 d., o baigta iki 2002 kovo 20d. Iš viso ištraukta ir atpažinta 115 iš 118 žuvusių povandenininkų.

Tiesiog noriu, kad atmintume tuos vaikinus. 118 žmonių. Amžina jiems atmintis.

K-141 Kursk buvo Rusijos branduolinis povandeninis laivas, kurio visa įgula žuvo, jam nuskendus Barenco jūroje 2000 metų rugpjūčio 12 dieną. Jis buvo pavadintas Rusijos miesto Kursko garbei, šalia kurio 1943 metais įvyko didžiausias karų istorijoje tankų mūšis – Kursko mūšis.

Kurskas išplaukė į jūrų manevrus ir turėjo iššauti neužtaisytą torpedą į «Пётр Великий» (Petras Didysis), Kirovo klasės linijinį kreiserį. 2000 metų rugpjūčio 12 dieną, 11:28 vietos laiku (07:28 UTC), užtaisai buvo iššauti, bet netrukus sprogimai nugriaudėjo Kurske. Pagal vienintelį iki šiol patikimą pranešimą, tai įvyko dėl vienos iš Kursko naujų/eksperimentinių torpedų gedimo ir sprogimo. Cheminio sprogimo galia prilygo 100-250 kg TNT ir buvo užregistruotas, kaip 2,2 balai pagal Richterio skalę. Povandeninis laivas nuskendo į 108 metrų gylį, už maždaug 135 km nuo Severomorsko, 69°40′N, 37°35′E. Antrojo sprogimo, nugriaudėjusio praėjus 135 sekundėms nuo pirmojo, galingumas siekė 3,5 – 4,4 balus pagal Richterio skalę, tai atitinka 3-7 tonas TNT. Šis ar ankstesnysis sprogimas nusviedė dideliu nuolaužų gabalus toli gilyn į povandeninį laivą.

Kurską iš jo kapo galiausiai iškėlė olandų komanda, naudodama Giant 4 baržą, ir 115 iš 118 žuvusiųjų buvo ištraukti ir palaidoti Rusijoje. Rusijos valdininkai atkakliai neigė teiginius, kad povandeniniame laive buvo branduolinės kovinės galvutės. Kai 2001 metais gelbėjimo operacijos metu laivas buvo iškeltas, buvo baiminamasi, kad nuolaužų judinimas gali sukelti sprogimus.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *