Prasidėjo didžiosios derybos?

Separatistai pateikė kompromiso su Kijevu sąlygas

140901152154_mins_rebels_ultimatum_624x351_ap

Donbaso separatistai pirmą kartą per visą karinį konfliktą pareiškė sutinką pasilikti Ukrainos sudėtyje mainais į Donecko ir Lugansko sričių „ypatingąjį statusą“ ir kitas nuolaidas iš Kijevo pusės.

„Jeigu aukščiau išdėstytos įstatyminės garantijos, laiduojant ES ir Rusijai, bus priimtos, Liaudies respublikos savo ruožtu garantuoja maksimalias pastangas palaikyti taiką, išsaugoti vieningą ekonominę, kultūrinę ir politinę Ukrainos ir visos Rusijos-Ukrainos civilizacijos erdvę“, – pažymima dokumente, kurį separatistai atvežė į Minske vykstantį Ukrainos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) bei Rusijos kontaktinės grupės posėdį.

Sekmadienį Rusijos televizijos Pirmojo kanalo eteryje Vladimiras Putinas pakvietė „nedelsiant pradėti esmines, turiningas derybas, ir ne techniniais klausimais, o visuomenės politinės organizacijos ir pietryčių Ukrainos valstybingumo klausimais, siekiant besąlygiškai užtikrinti teisėtus ten gyvenančių žmonių interesus“.

Prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas paaiškino, kad Putinas neragina paversti regioną atskira valstybe.

„Tai derybos Ukrainos viduje, apie vidinę Ukrainos tvarką, kuriose siekiama nustatyti, kaip, kokiu lygiu, kokiais mechanizmais ir taip toliau, būtų atsižvelgiama į rytinių šalies regionų, Novorusijos interesus. Štai ką omeny turėjo prezidentas“, – savo patrono žodžius pakomentavo Peskovas interviu, duotame RIA Novosti agentūrai.

Kaip anksčiau rusiškai BBC tarnybai pareiškė Karnegi Maskvos centro ekspertas Aleksejus Arbatovas, Kremliaus tikslas, kad „su jais [separatistais] tartųsi, o ne spaustų „Gradais“ ir tankais“.

Iki šiol kompromisui trukdė griežta sukilėlių pozicija, vadinusi save pasiskelbusių respublikų visiškos nepriklausomybės pripažinimą išankstine derybos pradžios sąlyga.

Ekspertai jų pažiūrų kitimą sieja su Kremliaus pozicija.

Kartu plane yra punktai, kurie vargu ar Kijevui bus priimtini, tad analitikai sutiko naujieną su nemenka skepsio doze.

Plano punktai

Susitikime Minske dalyvauja buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, RF pasiuntinys Ukrainoje Michailas Zurabovas, ESBO pirmininko atstovas Adelheidas Taljavinis (Adelheid Tagliavini). „DLR“ ir „LLR“ atstovauja Andrejus Purginas ir Aksejus Kariakinas, vadinantys save pasiskelbusių respublikų atitinkamai „vicepremjeru“ ir „parlamento pirmininku“.

Purginas pareiškė, kad jų reikalavimuose yra „aštuoni devyni punktai“.

Separatistai reikalauja „lygiateisiškų derybų“, antiteroristinės operacijos nutraukimo, apsimainymo belaisviais, humantitarinės pagalbos tiekimo, karo veiksmų dalyvių amnestijos ir ypatingo rusų kalbos statuso Donecko ir Lugansko srityse, kas daugmaž sutampa su Ukrainos prezidento Petro Porošenko birželį siūlytu taikos planu.

Drauge jie linkę siekti savo ginkluotų formuočių legalizavimo ir išsaugojimo, teisės skirti prokurorus bei teisėjus, ypatingos vidinės ekonomikos vykdymo tvarkos, kurioje būtų numatoma gilesnė integracija su Rusija ir Muitų Sąjunga.

Nesuprantama, kaip tokiu atveju galima išsaugoti vieningą Ukrainos, pasirašiusios ES asociacijos sutartį, ekonominę erdvę.

„Ypatingą statusą“ turėtų įtvirtinti gubernatoriaus rinkimai Donecko ir Lugansko apskrityse. Tačiau kol kas lieka atviras jų dalyvavimo nacionaliniuose spalio 26 dienos rinkimuose į Aukščiausiąją Radą klausimas.

Susitikimo išvakarėse Purginas pasisakė, kad iš dabartinio Kontaktinės grupės susitikimo esminių rezultatų nesitiki. Jo žodžiais, derybų tikslas yra užčiuopti bendrus taškus.

Ekspertų vertinimai

Kijevo centro „Penta“ vadovas Vladimiras Fesenko tokiam požiūriui pritaria.

„Daugiausia, dėl ko dabar galima susitarti, tai susitarimas nutraukti ugnį, ne daugiau. Dalis pozicijų nepriimtinos, nes pažeidžia valstybės suverenitetą“, – mano analitikas.

Fesenko mano, kad kalbos apie „statuso suteikimą rusų kalbai“ – išsigalvota problema.

„Galbūt Rusijoje nežino, bet Donecko ir Lugansko srityse, kaip ir visuose rusakalbiuose šalies regionuose, ir ne tik rusakalbiuose, pavyzdžiui, Užkarpatėje, rusų kalba, kaip ir kitų nacionalinių mažumų kalbos, turi oficialų statusą“, – pažymėjo jis.

„Kalbant apie Rusiją ir Muitų sąjungą, viena šalies dalis kelia ultimatumą. O kaip kitos dalies, norinčios eurointegracijos, interesai? Faktiškai siūloma visiška valstybinė nepriklausomybė Ukrainos sudėtyje, tai yra, Ukraina turi iš savo biudžeto išlaikyti šias dvi respublikas su daugiamilijardinėmis atstatymo išlaidomis, tačiau jos pavaldžios bus ne Kijevui, o Maskvai“, – pareiškė BBC Rusijos skyriui Fesenko.

Ekspertas pasiskelbusių respublikų valdžią pavadino „marionetėmis“ ir išreiškė įsitikinimą, kad „derėtis reikia ne su DLR ir LLR, o su Rusija, nes viską sprendžia Rusija“.

„Dar vakar jie norėjo kas stojimo į Rusiją, kas nepriklausomybės, kategoriškai neigdami pasilikimo Ukrainoje galimybę. Kas pasikeitė? Pasikeitė tai, kad vakar Vladimiras Putinas pasakė, jog reikia derėtis dėl padėties sureguliavimo Ukrainoje, o tai rodo, kad realius sprendimus priima Putinas“, – pažymėjo jis.

„Manau, visapusiškam karui Rusija nepasiruošusi. Taip, Ukraina jai irgi ne itin pasirengusi, bet, atleiskite už galbūt kiek pernelyg materialistines smulkmenas, betš šimtams ar net tūkstančiams karstų iš Ukrainos Rusijos visuomenė vargu ar pasirengusi“, – savo supratimą apie padėtį išdėstė politologas iš Kijevo.

Maskvos Tarptautinio politinės ekspertizė instituto direktorius Egenijus Minčenko greito sutarimo irgi nesitiki, bet dėl kitos priežasties.

„Užmušė nemažai taikių gyventojų, liko jų giminės. Žmonės, kurie tapo pabėgėliais, kurių namai subombarduoti – kaip jie bus psichologiškai pasirengę šiam ypatingajam statusui?“ – sakė jis BBC padaliniui Rusijoje.

Eugenijaus Minčenko nuomone, „ženkli Ukrainos valdančiojo elito dalis kaip tik nusiteikusi mesti Donbasą“.

„Įtariu, net jei susitarimai bus pasiekti, tai dar nereiškia, kad juos vykdys ir ta ir kita pusė“, – padarė išbadą jis.

Derybos mūšių fone

Kontaktinės grupės posėdžiai Minske vyksta eskaluojantis koviniams veiksmams Donbase.

Ukrainos armija buvo priversta palikti daug gyvenviečių, vasarą išvaduotų nuo „teoristų ir samdinių iš Rusijos“, kaip juos vadina oficialusis Kijevas.

Ukrainos gynybos ministras Valerijus Geletei pirmadienį pareiškė, kad anie pralaimėjo karą ir Rusija perėjo į „visapusišką įsiveržimą“.

„Šiandien tai divizijos ir pulkai. Rytoj tai gali būti korpusai, – parašė Geletei savo Facebook puslapyje. Dabar, ministro žodžiais tariant, „privalome skubiai statyti gynybą nuo Rusijos“.

Pirmadienį Ukrainos Aukščiausiosios Rados frakcijų lyderiai su prezidentu aptarė galimybę šalyje įvesti karinę padėtį.

Rugpjūčio 29 premjeras Arsenijus Jaceniukas pranešė, kad Ukraina pasirengusi atsisakyti buvimo ne bloke statuso ir siekti narystės NATO.

Maskva neigia savo karių dalyvavimą kaimyninės šalies teritorijoje vykstančiame konflikte.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *