Atrastoji „mėlynojo verpeto“ liepsna švariau degina kurą ir gali padėti valyti išsiliejusią naftą (Video)

ttKai nauja šviesos forma atrandama, sukuriama, ar įgauna gąsdinančias formas, norisi pasėdėti prie senos geros ugnelės. Bet kur tau, mokslas ir čia nesibodėdamas kiša smalsią savo nosį…


Ši švari liepsna paremta ugnies verpetais, natūraliai susidarančiais, kai kylantis aukštyn karštis ir vėjo turbulencija įsuka plonus liepsnų tornadus. Kurdami ugnies verpetus laboratorijoje, tyrėjai aptiko niekad anksčiau neregėtą „mėlynojo verpeto“ liepsną.

„Ugnies tornadai seniai laikomi ypatingai bauginančiais, destruktyviais reiškiniais. Bet, gal ją, panašiai kaip elektrą, galima būtų panaudoti geram? Supratę ją, galbūt galėsime kontroliuoti ir naudoti ją,“ svarsto gaisro saugos inžinierius Michaelas Gollneris iš Marylando universiteto.

Ugnies verpetai sudaryti iš ugnies šerdies, apsuptos nematomu besisukančio oro stulpu. Jie natūraliai kyla miškų ir miestų gaisruose, ir gali padėti išspręsti išsiliejusios naftos padarinius, nes labai efektyviai sudegina kurą.

Sukūrę naftos išsiliejimo simuliaciją laboratorijoje, tyrėjai viršuje įtaisė du kvarco puscilindrius, kurie turėjo traukti šaltą orą ir sukurti ugnies verpetą. Netikėtai verpetas išsivystė į ramią, švarią mėlyną liepsną.

Spalva svarbu: liepsnos geltonumas kyla iš spinduliuojančių suodžių dalelių, ir tai rodo, kad kuro degimui trūksta deguonies. Mėlyna spalva liudija, kad kuras sudegė visiškai, o tai reiškia mažesnes emisijas.

01

Atsargiai pumpuodami kurą po liepsna, tyrėjai sugebėjo ilgiausiai ją išlaikyti 8 minutes, nors sako, kad tikriausiai galėtų ir ilgiau.

Manoma, kad tarpas tarp liepsnos ir vandens paviršiaus padeda iš anksto sudeginti šiek tiek kuro.

Tačiau tyrėjai pripažįsta, kad dar daug ko apie savo sukurtą liepsną nesupranta, įskaitant ir tai, kodėl ji dega būtent taip.

„Ugnies verpetai dažniausiai būna turbulentiški, bet šis mėlynasis verpetas labai ramus ir stabilus, be regimų ar girdimų turbulencijos ženklų,“sakė vienas iš tyrėjų, Huahua Xiao. „Tai išties labai jaudinantis atradimas, suteikiantis svarbių galimybių tiek tyrimų laboratorijoje, tiek už jos ribų.“

Kai jau žinome apie mėlynąjį verpetą, kita mokslininkų užduotis bus sukurti ją už laboratorijos sienų ir padidinti.

Jei bus įmanoma atkartoti tokią liepsną ne laboratorinėmis sąlygomis, tyrėjai tikisi, kad vienas iš pirmųjų pritaikymų bus naftos išsiliejimų valymas, nes dabartiniai naftos deginimo jūros paviršiuje būdai sukuria daug dūmų ir yra neefektyvūs.

Be naftos išsiliejimų tvarkymo – ir supratimo apie skysčių mechaniką praplėtimo – gali atsirasti daug daugiau potencialių šios naujosios liepsnos panaudojimo būdų, bet kol kas tai dar tik pati tyrimų pradžia.

„Tai pirmas kartas, kai buvo tiriamas galimas ugnies verpetų praktinis panaudojimas,“ pažymėjo Gollner.


Tyrimas publikuotas Proceedings of the National Academy of Sciences.

David Nield
www.sciencealert.com

Ar verta atsisakyti stabilaus darbo vardan svajonės?

00
XXI amžius mums suteikė puikia galimybę: kiekvienas gali nuspręsti, kuo nori užsiimti. O jei darbas nepatiko, jį galima pakeisti. Čia glūdi ne tik jūsų laisvė, bet ir baimė, nežinia. Šiuolaikiniame pasaulyje išsirinkti savo karjeros takelį neįtikėtinai sunku. Ką nors keisdami, neišvengiamai susiduriame su neapibrėžtumu, abejonėmis, tenka įgyti pagrindus jums naujoje sferoje ir orientuotis nepažįstamoje profesinėje terpėje. Štai ką patarsiu, remdamasi ilgamete patirtimi, padedant žmonėms keisti darbą.


Atsižvelkite į savo stipriąsias puses ir profesinius interesus.

Tai – kertinis strategijos akmuo. Stipriosios pusės ir profesiniai interesai – tas pat, kas Šiaurinė žvaigždė jūreiviams. Atkreipkite dėmesį: kas jus jaudina, kas įdomu, kas jus uždega, kas stimuliuoja jūsų protą – ir suprasite, kokios užduotys ir pareigos padės jums geriausiai atsiskleisti. Tada ir sužydėsite.

Štai pavyzdys: Noah Tannen, patyręs tekstų rašytojas ir reklamos kompanijos kūrybinis direktorius. Bėgant laikui, jis pavargo ir nusivylė savo darbu, reikalavusiu iš jo mažiau kūrybingumo, nei būtų galima tikėtis iš pareigų, kurių pavadinime yra žodis „kūrybinis“. Kartą vakare, kalbėdamasis su draugu, patyrusiu klientų užduočių planavimo specialistu, Noah uždavė klausimą, pasukusį jo karjerą: „O kuo, tiesą sakant, užsiima klientų užduočių planuotojas?“. Draugas paaiškino, kad jo pareigos – nustatyti tikslinę auditoriją, kuriai skirta reklama, atlikti tyrimus ir tuo remiantis, sukurti strategiją, kuria vadovausis kūrybinių darbuotojų ir dizainerių komanda. „Po šio pokalbio negalėjau užmigti nuo jaudulio“, – prisimena Noah.

Arba Chris Anderson: kai jam atsibodo politologijos dėstytojo darbas, žmona padovanojo jam knygą Moneyball (ISBN 978-0-393-05765-2). Chrisą apstulbino, kaip, remiantis statistika pavyko į beisbolo komandą atrinkti didžiausio potencialo žaidėjus, kurių nepastebėjo kiti treneriai. Kadangi Andersono profesijos pagrindą sudarė kiekybiniai sociologiniai tyrimai, o jaunystėje jis Vokietijoje pats pusiau profesionaliai žaidė futbolą, ši knyga pasufleravo, kaip apjungti šiuos du pagrindinius interesus: Chrisą užvaldė analitinių metodų taikymo futbole idėja.

Tyrinėkite ir plėskite savo kontaktų tinklą.

Kai Noah savo viršininkams pasakė, kad nori užsiimti klientų užduotimis, jam atsakė, kad šio amato jam teks mokytis savarankiškai. Iš pradžių jis pasistengė susipažinti ir pabendrauti su visais klientų užduočių planuotojais, kuriuos tik pavyko surasti. „Jų patarimai man labai padėjo, ir taip susikūrė nuosavas profesinis tinklas“, – prisimena jis. Savo draugo patartas, Noah taip pat sudalyvavo profesinėje konferencijoje. „Šis renginys mane įkvėpė ne menkiau, nei pokalbis su draugu, ir iki šiol taikau kai kuriuos ten sužinotus metodus“, – sako Noah.

Chris profesionaliam tobulėjimui ir futbolo analizės idėjoms sukūrė tinklaraštį. Šis užsiėmimas jam patiko – netrukus atsirado nemažai nuolatinių skaitytojų. Britanijos futbolo klubų atstovai ėmė kreiptis jį patarimų. Paskatintas tokios sėkmės, Chrisas pasitarė su draugais, gal vertėtų parašyti knygą. Paklaustas, kam jam knyga, Chrisas atsakė: „Mano svajonė – vadovauti klubui, kaip toje knygoje apie „žmogų, kuris pakeitė viską”. Bet dėl to gi negalima atsisakyti profesoriaus algos?“. Pasirodė, galima ir reikia.

Išbandykite būsimą darbą, dalyvaudamas projektuose ar kaip konsultantas.

Pirmiausia Noahа turėjo visus įtikinti, kad nuo šiol jis užduočių planuotojas, nors oficialiai liko tekstų rašytoju ir kūrybiniu direktoriumi: „Mokiausi formuluoti ir pristatyti savo idėjas, tyrimų duomenis ir minčių eigą aiškinti taip, kad kolegos suprastų, kodėl rekomenduoju elgtis būtent taip“. Kai kurie reklamos agentai pabandė dirbti su Noah, ir drauge jiems viskas pavyko. „Kai užsiimdavome stambiais projektais, partneriai kartkartėmis pasitelkdavo patyrusius laisvai samdomus darbuotojus, ties susitikdavo su manimi, aptardavo pagrindinius žingsnius. Tai buvo neįtikėtinai naudinga. Pamenu, kartą atsidūriau aklavietėje, ir patyręs planuotojas man pasakė: „Reikia viską užsirašyti. Tegul vidinis balsas kalba raštu”. Ir pradėjau užsirašinėti bet kokias, visiškai atsitiktines idėjas, ir galiausiai susidėliojo visas strateginis planas. Nesupratau, kad mano galvoje viskas jau yra, tačiau jis tai pastebėjo“, – prisimena Noah.

Chris ir jo bendradarbis David Sally tapo futbolo analizės guru, tad nutarė įsteigti konsultavimo firmą ir tiekti paslaugas klubams ir norintiems investuoti pinigus į futbolo klubus. Chrisui kaip tik atsirado laisvo laiko nuo dėstytojavimo ir jis nuvyko į Londoną – svarbų profesionalaus futbolo centrą ir praleido ten keletą mėnesių iki knygos išleidimo. Jų tyrimas patvirtino, kad futbolo klubuose sprendimai priimami toli gražu ne optimaliai ir jų siūlomi analizės metodai turi paklausą. „Konsultuodamas, geriau pažįsti savo sritį ir daugelį kitų aspektų, tuo pačiu nepriimi galutinių sprendimų, kaip kad nuolatiniame darbe. Priartėji, atitolsti, sugeri į save kuo daugiau. Bet tada panorau ne tik patarinėti, bet ir patarimus įgyvendinti“, – tvirtina Chrisas.

Raskite ar sugalvokite darbą, kuriame galėtumėte veikti tai, kas jums įdomu.

Noah firma jam klientų užduočių planavimo vietos taip ir neskyrė. Jis nutarė, kad jei vis viena užsiima rašymu, galėtų tą patį daryti kaip laisvai samdomas darbuotojas ir tuo pačiu pažiūrėti, ar galėtų užsiimti ir klientų užduočių planavimu.

„Iš darbo išėjau 2008 metų gruodį. Per susikurtą klientų užduočių planuotojų tinklą iki vasario susiradau 35 valandų per savaitę globalioje firmoje (nepaisant krentančios ekonomikos). Padirbęs maždaug aštuonis mėnesius, išsiaiškinau, kad yra daugybė įvairiausių strateginių darbų ir kad tas, kurio noriu, yra retas ir ne toks, kokį dirbu. Tad, pradėjau savo brandingo ir dizaino firmą, kur atlieku didžiąją dalį strategavimo ir planavimo.”

Chrisas iš pradžių norėjo dirbti su investuotojais, kurie nupirktų klubą, o jis parinktų komandą. Tai nepavyko, tačiau „Coventry City“ klubas kreipėsi į Chrisą konsultacijų, o paskui pasiūlė vykdančiojo viceprezidento vietą. Dabar Chrisas tvarko visus klubo reikalus, ir šis darbas labai panašus žmonos padovanotoje knygoje aprašytą.

Nenustokite mokytis.

Savo karjeros valdymas – nenutrūkstamas darbas. Dabar Noah ruošia save darbo su klientais vadovo postui: „Man tai nauja, tačiau, kad kompanija nenustotų augti, privalau pasirengti ir tam. Kaip tik šiandien kreipiausi į pažįstamą ir paprašiau jos patarimo dėl sudėtingo kliento. Praeitą savaitę susitikau su inovatyvias technologijas pardavinėjančiu draugu, jis papasakojo, kaip kuria santykius su klientais“.

Chriso mokymosi strategijoje yra trys aspektai: klausti, klausyti ir dalyvauti. „Dėstytojai atprato užduoti klausimus, jie nuolat skuba pateikti atsakymus. Man mokymasis prasideda, kai užsičiaupiu ir pradedu klausytis. Stengiuosi suprasti kiekvieną atliekamo darbo detalę ir fiziškai dalyvauti. Visur kišti nosį. Prašau įrašyti mane į elektroninio susirašinėjimo CC eilutę, kad matyčiau viską, kas pas mus vyksta. Ir taip vėlgi mokausi. Ir užduodu klausimus, nes toli gražu ne visada galiu suprasti, kas vyksta“, –paaiškina Chrisas.

Norint nukreipti savo karjerą nauja vaga ir mėgautis darbu, nereikia iš anksto susidaryti smulkaus plano. Kaip matome iš aukščiau pateiktų pavyzdžių, tai – procesas: įsiklausyti į save, nustatant savo profesinius interesus, atlikti tyrimą, sukurti kontaktų tinklą, išbandyti save naujame darbe pernelyg nerizikuojant, rasti įdomų darbą – ir vėl pakartoti ciklą. Tiesą sakant, Chriso lozungą galima apibrėžti trimis žodžiais: „Daryk, kas patinka“. „Sakau sau: štai, kažkas smagaus, galiu tai padaryti, viskas bus gerai, man tai patinka, pažiūrėkime, kur tai nuves. Vos supratę, kad kažkas jums iš tiesų patinka, pradėsite šioje srityje tobulėti – ir įgysite reikiamus įgūdžius. Bus įgūdžiai – atsiras ir norinčių už juos sumokėti, – antrina Noah, tačiau įspėja: – Jei sugebėsite pasiūlyti ką nors vertingo, darbo atsiras. Tiesa, visai tikėtina, kad tą darbą teks pačiam ir organizuoti“.

Monique Valcour
hbr.org