Category Archives: Uncategorized

Dešimt dienų karalystės išsaugojimui

Britanijos spauda apžvelgia toli gražu ne paprastą padėtį prieš rugsėjo 18 d. įvyksiantį referendumą dėl Škotijos atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystėsscotland-independence-refer-300x224

„Turime 10 dienų Sąjungos išgelbėjimui – kelio atgal nebėra“ – taip skelbia būsimam Škotijos referendumui dėl nepriklausomybės skirto Daily Telegraph redakcinio straipsnio antraštė.

„Dešimt dienų Jungtinės Karalystės išgelbėjimui“ – antrina Independent pirmasis puslapis.

„Karalienė baiminasi Britnijos subyrėjimo“ – paveikslą papildo Daily Mail.

Referendumas numatytas rugsėjo 18 d. Rinkėjai privalės atsakyti į vienintelį klausimą: „Ar Škotija turi būti nepriklausoma valstybė?“

Britanijos spauda aktyviai aptarinėja naujausios Sunday Times užsakymu kompanijos Yougov atliktos apklausos duomenis, pagal kuriuos Škotijos nepriklausomybės šalininkai pirmą pralenkė atsiskyrimo priešininkus.

Independent nuomone, staigus nepriklausomybės šalininkų pagausėjimas, apie kurį – o, siaube! – staiga sužinota likus vos keletui dienų iki balsavimo, reikalauja Britanijos vyriausybės imtis „radikalių atsakomųjų priemonių“, jeigu ji išties nori išsaugoti nuo 1707 metų egzistuojančią Anglijos ir Škotijos sąjungą.

Tuo tarpu, kaip praneša Daily Mail, karalienė Ežbieta II išvakarėse su premjeru D. Cameronu aptarė galimas šalies skilimo perspektyvas.

Bekingemo rūmų šaltinis leidiniui pasakojo, kad apklausos rezultatai karališkajai šeimai sukėlė „rimtą susirūpinimą.

Jos Didenybė dabar yra savo rezidencijoje Škotijoje. Spaudos duomenimis, karalienė nusprendė pasilikti Škotijoje bent jau iki balsavimo dienos, t.y. rugsėjo 18.

Kaip pareiškė buvęs gynybos ministras Liamas Foxas, tarp Škotijos nacionalinės pasrtijos šalininkų stiprios antimonarchistinės nuotaikos.

„Galima lažintis, kad vos gavus savo nepriklausomybę, kitu jų tikslu taps Šktotijos respublikos paskelbimas“, – pridūrė Foxas.

Eksministras nacionalistų sėkmę aiškina tuo, kad vieningosios Britanijos šalininkai savo agitacinę kampaniją grindžia logika ir sveiku protu, tuo tarpu jų oponentų kampanija paremta vien jausmais ir emocijomis.

Kai kurie parlamento konservatorių partijos deputatai nuo savęs užsiminė Daily Mail reporteriams, kad Škotijos šalininkų pergalės atveju premjerui Cameronui tektų atsistatydinti.

Kalbant apie karališkosios valdžios perspektyvas, kaip rašo Times, nuomonės išsiskiria. Škotijos premjeras Alexas Salmondas tvirtina, kad pergalės atveju rengiasi palikti Elžbietą II formalia naujos valstybės vadove.

Tačiau kiti įtakingi Škotijos nacionalinės partijos nariai nusiteikę ne taip taikiai.

Pavyzdžiui, Škotijos parlamento deputatas Johnas Masonas, ragina, vos karalienė atsisakys sosto ar mirs, surengti referendumą dėl Škotijos valstybinės santvarkos, rašo Daily Mail.


bbcrussian.com

http://www.bbc.co.uk/russian/uk/2014/09/140908_brit_press.shtml

Tąsus plastikas slepia paveiksliukus

Tai galėtų būti geriausias šnipų žaisliukas. Nematomu rašalu ant lankstaus plastiko sukurtą slaptą žinutę galima perskaityti tik jį suspaudus.
dn26108-1_1200

Anksčiau, Jianping Ge su kolegomis iš Rytų Kinijos Normal universiteto Šangchajuje sukūrė nematomą rašalą, pasimatantį tik panardinus į vandenį ar paveikus magnetiniu lauku. Dabar jie sukūrė rašalą, išryškėjantį suspaudus ranka.

Iš pradžių komanda išdėstė silicio kristalus plastiko gelyje. Kristalai atspindi tam tikro ilgio šviesą, priklausomai nuo jų išsidėstymo tankumo ir žiūrėjimo kampo, tad įprastai gelis atrodo žalias, bet suspaudus ar ištempus, jis paraudonuoja arba pamėlynuoja.

Paskui komanda padengė paviršių kitu skaidraus plastiko gelio sluoksniu, ir ant viršaus uždėjo slapto atvaizdo šabloną. Apšvietus šį sumuštinį ultravioletine šviesa, po išpjovomis plastikas susijungė, o šablono dengiamos vietos liko atskiros. Sujungti geliai yra tvirtesni, todėl suspausti spalvos nekeičia. Pašalinus šabloną, siluetas matosi tik tada, kai plastikas suspaudžiamas.

Ge sako, kad jis derasi su kompanijomis dėl šios technikos naudojimo apsaugai nuo padirbinėjimo. „Šie nematomi atvaizdai galėtų būti produkto autentiškumą užtikrinančios etiketės,“ sako jis.

Jonas Kellaras, medžiagų inžinierius Pietų Dakotos kalnakasybos ir technologijos mokyklos Rapid City’je (SD) inžinierius, sutinka, kad paslėpti atvaizdai gali padėti kovoti su padirbinėjimu, tačiau jis mano, jog tam, kad gamybos procesas tiktų komercinei gamybai, jis turės būti supaprastintas.

Žurnalo nuoroda: Advanced Functional Materials, DOI: 10.1002/adfm.201401562


Jacob Aron
New Scientist

Prasidėjo didžiosios derybos?

Separatistai pateikė kompromiso su Kijevu sąlygas

140901152154_mins_rebels_ultimatum_624x351_ap

Donbaso separatistai pirmą kartą per visą karinį konfliktą pareiškė sutinką pasilikti Ukrainos sudėtyje mainais į Donecko ir Lugansko sričių „ypatingąjį statusą“ ir kitas nuolaidas iš Kijevo pusės.

„Jeigu aukščiau išdėstytos įstatyminės garantijos, laiduojant ES ir Rusijai, bus priimtos, Liaudies respublikos savo ruožtu garantuoja maksimalias pastangas palaikyti taiką, išsaugoti vieningą ekonominę, kultūrinę ir politinę Ukrainos ir visos Rusijos-Ukrainos civilizacijos erdvę“, – pažymima dokumente, kurį separatistai atvežė į Minske vykstantį Ukrainos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) bei Rusijos kontaktinės grupės posėdį.

Sekmadienį Rusijos televizijos Pirmojo kanalo eteryje Vladimiras Putinas pakvietė „nedelsiant pradėti esmines, turiningas derybas, ir ne techniniais klausimais, o visuomenės politinės organizacijos ir pietryčių Ukrainos valstybingumo klausimais, siekiant besąlygiškai užtikrinti teisėtus ten gyvenančių žmonių interesus“.

Prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas paaiškino, kad Putinas neragina paversti regioną atskira valstybe.

„Tai derybos Ukrainos viduje, apie vidinę Ukrainos tvarką, kuriose siekiama nustatyti, kaip, kokiu lygiu, kokiais mechanizmais ir taip toliau, būtų atsižvelgiama į rytinių šalies regionų, Novorusijos interesus. Štai ką omeny turėjo prezidentas“, – savo patrono žodžius pakomentavo Peskovas interviu, duotame RIA Novosti agentūrai.

Kaip anksčiau rusiškai BBC tarnybai pareiškė Karnegi Maskvos centro ekspertas Aleksejus Arbatovas, Kremliaus tikslas, kad „su jais [separatistais] tartųsi, o ne spaustų „Gradais“ ir tankais“.

Iki šiol kompromisui trukdė griežta sukilėlių pozicija, vadinusi save pasiskelbusių respublikų visiškos nepriklausomybės pripažinimą išankstine derybos pradžios sąlyga.

Ekspertai jų pažiūrų kitimą sieja su Kremliaus pozicija.

Kartu plane yra punktai, kurie vargu ar Kijevui bus priimtini, tad analitikai sutiko naujieną su nemenka skepsio doze.

Plano punktai

Susitikime Minske dalyvauja buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, RF pasiuntinys Ukrainoje Michailas Zurabovas, ESBO pirmininko atstovas Adelheidas Taljavinis (Adelheid Tagliavini). „DLR“ ir „LLR“ atstovauja Andrejus Purginas ir Aksejus Kariakinas, vadinantys save pasiskelbusių respublikų atitinkamai „vicepremjeru“ ir „parlamento pirmininku“.

Purginas pareiškė, kad jų reikalavimuose yra „aštuoni devyni punktai“.

Separatistai reikalauja „lygiateisiškų derybų“, antiteroristinės operacijos nutraukimo, apsimainymo belaisviais, humantitarinės pagalbos tiekimo, karo veiksmų dalyvių amnestijos ir ypatingo rusų kalbos statuso Donecko ir Lugansko srityse, kas daugmaž sutampa su Ukrainos prezidento Petro Porošenko birželį siūlytu taikos planu.

Drauge jie linkę siekti savo ginkluotų formuočių legalizavimo ir išsaugojimo, teisės skirti prokurorus bei teisėjus, ypatingos vidinės ekonomikos vykdymo tvarkos, kurioje būtų numatoma gilesnė integracija su Rusija ir Muitų Sąjunga.

Nesuprantama, kaip tokiu atveju galima išsaugoti vieningą Ukrainos, pasirašiusios ES asociacijos sutartį, ekonominę erdvę.

„Ypatingą statusą“ turėtų įtvirtinti gubernatoriaus rinkimai Donecko ir Lugansko apskrityse. Tačiau kol kas lieka atviras jų dalyvavimo nacionaliniuose spalio 26 dienos rinkimuose į Aukščiausiąją Radą klausimas.

Susitikimo išvakarėse Purginas pasisakė, kad iš dabartinio Kontaktinės grupės susitikimo esminių rezultatų nesitiki. Jo žodžiais, derybų tikslas yra užčiuopti bendrus taškus.

Ekspertų vertinimai

Kijevo centro „Penta“ vadovas Vladimiras Fesenko tokiam požiūriui pritaria.

„Daugiausia, dėl ko dabar galima susitarti, tai susitarimas nutraukti ugnį, ne daugiau. Dalis pozicijų nepriimtinos, nes pažeidžia valstybės suverenitetą“, – mano analitikas.

Fesenko mano, kad kalbos apie „statuso suteikimą rusų kalbai“ – išsigalvota problema.

„Galbūt Rusijoje nežino, bet Donecko ir Lugansko srityse, kaip ir visuose rusakalbiuose šalies regionuose, ir ne tik rusakalbiuose, pavyzdžiui, Užkarpatėje, rusų kalba, kaip ir kitų nacionalinių mažumų kalbos, turi oficialų statusą“, – pažymėjo jis.

„Kalbant apie Rusiją ir Muitų sąjungą, viena šalies dalis kelia ultimatumą. O kaip kitos dalies, norinčios eurointegracijos, interesai? Faktiškai siūloma visiška valstybinė nepriklausomybė Ukrainos sudėtyje, tai yra, Ukraina turi iš savo biudžeto išlaikyti šias dvi respublikas su daugiamilijardinėmis atstatymo išlaidomis, tačiau jos pavaldžios bus ne Kijevui, o Maskvai“, – pareiškė BBC Rusijos skyriui Fesenko.

Ekspertas pasiskelbusių respublikų valdžią pavadino „marionetėmis“ ir išreiškė įsitikinimą, kad „derėtis reikia ne su DLR ir LLR, o su Rusija, nes viską sprendžia Rusija“.

„Dar vakar jie norėjo kas stojimo į Rusiją, kas nepriklausomybės, kategoriškai neigdami pasilikimo Ukrainoje galimybę. Kas pasikeitė? Pasikeitė tai, kad vakar Vladimiras Putinas pasakė, jog reikia derėtis dėl padėties sureguliavimo Ukrainoje, o tai rodo, kad realius sprendimus priima Putinas“, – pažymėjo jis.

„Manau, visapusiškam karui Rusija nepasiruošusi. Taip, Ukraina jai irgi ne itin pasirengusi, bet, atleiskite už galbūt kiek pernelyg materialistines smulkmenas, betš šimtams ar net tūkstančiams karstų iš Ukrainos Rusijos visuomenė vargu ar pasirengusi“, – savo supratimą apie padėtį išdėstė politologas iš Kijevo.

Maskvos Tarptautinio politinės ekspertizė instituto direktorius Egenijus Minčenko greito sutarimo irgi nesitiki, bet dėl kitos priežasties.

„Užmušė nemažai taikių gyventojų, liko jų giminės. Žmonės, kurie tapo pabėgėliais, kurių namai subombarduoti – kaip jie bus psichologiškai pasirengę šiam ypatingajam statusui?“ – sakė jis BBC padaliniui Rusijoje.

Eugenijaus Minčenko nuomone, „ženkli Ukrainos valdančiojo elito dalis kaip tik nusiteikusi mesti Donbasą“.

„Įtariu, net jei susitarimai bus pasiekti, tai dar nereiškia, kad juos vykdys ir ta ir kita pusė“, – padarė išbadą jis.

Derybos mūšių fone

Kontaktinės grupės posėdžiai Minske vyksta eskaluojantis koviniams veiksmams Donbase.

Ukrainos armija buvo priversta palikti daug gyvenviečių, vasarą išvaduotų nuo „teoristų ir samdinių iš Rusijos“, kaip juos vadina oficialusis Kijevas.

Ukrainos gynybos ministras Valerijus Geletei pirmadienį pareiškė, kad anie pralaimėjo karą ir Rusija perėjo į „visapusišką įsiveržimą“.

„Šiandien tai divizijos ir pulkai. Rytoj tai gali būti korpusai, – parašė Geletei savo Facebook puslapyje. Dabar, ministro žodžiais tariant, „privalome skubiai statyti gynybą nuo Rusijos“.

Pirmadienį Ukrainos Aukščiausiosios Rados frakcijų lyderiai su prezidentu aptarė galimybę šalyje įvesti karinę padėtį.

Rugpjūčio 29 premjeras Arsenijus Jaceniukas pranešė, kad Ukraina pasirengusi atsisakyti buvimo ne bloke statuso ir siekti narystės NATO.

Maskva neigia savo karių dalyvavimą kaimyninės šalies teritorijoje vykstančiame konflikte.

Novoazovko teritorijoje rusų okupantai ir toliau naudoja fašistinės karinės propagandos metodus

Novoazovko teritorijoje rusų okupantai ir toliau naudoja fašistinės karinės propagandos metodus, o būtent, vietos gyventojams platinamos instrukcijos „Kaip elgtis su taikdarišku RF kariuomenės kontingentu“. Apie tai spaudos konferencijoje pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (СНБО) informacinio analitinio centro vadovas Andrejus Lysenko, praneša InfoResist.

46843541„Instrukcijose aiškinama, kad gyventojai turi netrukdyti Rusijos kariuomenės judėjimui, kuri, neva veikdama pagal 1949 Ženevos konvenciją „atėjo, kad apgintų Jus nuo neteisėtos ukrainiečių armijos teroristų“, besąlygiškai laikytis komendanto valandos ir būti pasiruošusiems galimam gyvenamojo ploto suteikimui „taikdariškoms pajėgoms“, – praneša Lysenko.

Be to, instrukcijoje nurodoma vadinamosiose „išvaduotose teritorijose“ kalbėti tik rusiškai, „taikdariams“ teiki informaciją apie Ukrainos karinių pajėgų dislokacijos vietas, parengti ukrainiečių kariškių, dalyvavusiųjų Maidane, proukrainiečių visuomenės veikėjų sąrašus ir perduoti juos FST darbuotojams, už ką piliečiai gaus papildomų produktų ir lengvatų, o RF Gynybos ministerija garantuoja, kad „nieko šiaip sau nesušaudys“.

http://inforesist.org/lysenko-armiya-rf-primenyaet-metody-fashistskoj-voennoj-propagandy/

Ko siekiama naktiniu Rusijos įsiveržimu į Novoazovską?

Maskva nesiekia greitai sutriuškinti Ukrainos armiją. Putinas stengiasi sunaikinti ukrainiečių pergalės viltis

Ukrainiečių kareivis blokposte prie Novoazovsko neilgai trukus iki Rusijos dalinių įsiveržimo
Ukrainiečių kareivis blokposte prie Novoazovsko neilgai trukus iki Rusijos dalinių įsiveržimo

Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kadriniai daliniai pradėjo įsiveržimą. Daug liudininkų iš Ukrainos pietryčių neleidžia abejoti: rusiška karinė technika ir kariškiai– „žalieji žmogeliukai“ – didelėmis grupėmis kerta sieną ir užima Ukrainos miestus ir gyvenvietes.

Maskva neigia karinio dalyvavimo šioje teritorijoje faktą, bet iš pakilaus tono ir nedaugžodžiavimo tarp eilučių galima išgirsti: „Na, taip, tai mūsų kariuomenė. Tiesiog pasiklydo. Ir ką dabar mums padarysite? Karą paskelbsite?Nagi, pirmyn!“. Ką nors pastatyti prieš įžūloką šypsnį diplomatine prasme labai sudėtinga. Kalbant su diktatoriumi, kuris savo žuvusiems kariams atsisako surengti prideramas laidotuves, kvailoka apeliuoti į garbę, teisingumą ir teisę. Jo pasaulio vaizde tokių dalykų nesama. Čia reikia elgtis visiškai kitaip.

Norint suprasti, kaip būtent, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas vyksta išvis. Koks čia įsiveržimas – nors ir anoniminis, bet tuo pat metu ir visiškai akivaizdus? Kodėl jis gan nedidelio masto, bet su aiškiu pasirengimu tęsti? Kaip paaiškinti pasirinktą laiką? Ir svarbiausia, kokią užduotį sau kelia jo organizatoriai?

Atsakymai taps akivaizdūs, supratus Rusijos vadovybės strateginius planus. Kaip galima suprasti iš gausių Kremliaus valdininkų pasisakymų, jie nori neleisti Ukrainai įstoti į NATO ir (pageidautina) į Europos Sąjungą. Tam reikia turėti Kijevo spaudimo svertą, organiškai įtaisytą į Ukrainos valstybingumo sistemą. Toks svertas – federalizacija, kurioje Maskvos kontroliuojamas Donbasas turės veto teisę Kijeve priimamiems užsienio politikos sprendimams.

1_03

Kadangi Ukraina dar pavasarį kategoriškai nesutiko su tokio sverto įtaisymu, Kremlius ėmėsi plano B – priversti Kijevą federalizuotis ekonominiu spaudimu ir karinėmis priemonėmis.

Šio plano realizavimo etapai visiškai aiškūs. Pirmiausia, pradėti sekinantį karą, antra, sukelti Ukrainos ekonomikos griūtį, trečia – karo ir ekonominės betvarkės fone sukelti politinį chaosą, ketvirta – sukelti ukrainiečiams tokią būseną, kad šie iš savo valdžios pareikalautų išpildyti Donbaso plačios autonomijos reikalavimus, su kuriuo „vis vien drauge jau negyvensim”. Kai Ukrainos valdžia šiuos reikalavimus palaikys, Maskvos tikslas bus pasiektas.

Taigi, karas pradėtas, ekonomika leidžia paskutinį kvapą, Ukrainos valdžioje nesutarimai, Kijevo gatvėse reikalauja „išdavikų–generolų“ nuvertimo. Pirmieji trys punktai, nors ir ne idealiai, tačiau iš esmės įvykdyti. O štai su pagrindiniu, ketvirtuoju, kyla sunkumai.

Ukrainiečių armija ir savanorių batalionai buvo aiškiai nepakankamai įvertinti. Nepaisant blogo aprūpinimo ir įgūdžių stokos, jie ėmė spėriai judėti pirmyn, grasindami likviduoti Donecko ir Luhansko liaudies respublikas (DLR ir LLR). Kas dar blogiau Kremliui, ukrainiečių visuomenėje vietoje nuovargio nuo karo pradėjo sparčiai stiprėti greitos pergalės viltis. Ši viltis visiškai nubraukė Maskvos skaičiavimus, kad emociškai išvarginta visuomenė pareikalaus Donbasui duoti tai, ko jis nori. Šią viltį reikėjo būtinai likviduoti.

Donecko „paradas“, su į nelaisvę paimtais kariškiais pasirodė esąs genialus neapykantos kurstymo metodas. Labai daug ukrainiečių po šio renginio suabejojo, ar Donbasas vertas geriausių šalies žmonių kraujo. Žodžiai „mes negalėsim gyvent vienoje šalyje“ ėmė skambėti nuoširdžia ir atvirai. Norinčiųjų kautis už rytus ženkliai sumažėjo.

Antrąja optimistinių ukrainiečių nuotaikų naikinimo operacija tapo Ilovaisko istorija, kur dėl kol kas nežinomų priežasčių, į apsuptį pakliuvo išsyk keli savanorių batalionai. Savanorių ir armijos vadovybių konfliktas buvo išlietas į viešąją sferą, kur pagimdė tarpusavio nepasitikėjimą, šnipomaniją ir rimtas abejones Antiteroristinės operacijos (ATO) vadovybės kompetencija. Jeigu (ir tai didelis „jeigu“) Ilovaisko įvykiai baigsis rimtu pralaimėjimu, greitos pergalės viltys smarkiai susvyruos.

666666

Na, o tam, kad šį pralaimėjimą padarytų neišvengiamą ir įtvirtintų rezultatą, Kremlius ryžosi atlikti nedidelį „pasiklydusių“ desantininkų įsiveržimą. Jų užduotys dvi: pirmiausia, neleisti ukrainiečių pajėgoms prasiveržti pas savus ir atblokuoti Ilovaiską. Tai bus stiprus smūgis savanorių ir ukrainiečių armijos kovinei dvasiai. Antra, Maskva leidžia suprasti visam pasauliui, kad vardan kraujo liejimo Donbase palaikymo ji imsis bet kokių priemonių. Pagal Rusijos vyriausybės sumanymą, tai turėtų visiškai sunaikinti ukrainiečių viltis į pergalę kare. Netgi mintis apie DLR ir LLR likvidavimą kariniu būdu visuomenėje turi būti laikoma absurdu.

Tačiau Maskva nekelia užduoties greitai nugalėti ukrainiečių armiją. Konfliktas turi būti ilgas, Kijevas turi ir toliau netekti žmonių ir resursų, turi augti gyventojų nepasitenkinimas karu, pereinantis į pyktį.

Būtent todėl Rusija nesiėmė blickrygo su aviacija, daugiatūkstantiniais tankų pleištais ir desanto išsodinimu užnugaryje. Iš principo Kremliuje niekas nesirengė užgrobti Ukrainos,šio įsiveržimo tikslas – Kijevo įbauginimas, ukrainiečių pasiryžimo nugalėti ir priešintis sunaikinimas. Maskva tiesiog pademonstravo, kad neleis separatistams pralaimėti karo.

Tam tikra prasme, planas veikia: oficialūs Ukrainos asmenys pripažįsta, kad tiesioginis karinis konfliktas su Rusija šaliai gresia katastrofiškomis pasekmėmis. Šiame fone iš fronto namo patraukė savanorių batalionas Priekarpatė. Socialiniuose tinkluose kilo panika, pramaišiui su isterija ir fatalizmu. Beužgimstanti ukrainiečių pergalės viltis tapo rimtai pakirsta.

Pagrindo tam esama. Žiūrint į situaciją realistiškai, reikia pripažinti: esant dabartinei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir savanoriškų batalionų padėčiai, Rusijos armijos nugalėti neįmanoma. Viltis tuo, kad Rusijos visuomenė sukils prieš savo vyriausybę dėl gausių aukų naivu: valstybinė propaganda jau seniai išmoko rasti bet kokių Kremliaus beprotybių paaiškinimus.

Visi išeitį iš situacijos rasti galima. Kremliaus planų dėl Ukrainos realizavimui būtinos kelios sąlygos: kraujo liejimo tęsimas, ekonominės situacijos prastėjimas, chaosas politikoje, žmonių nuovargis nuo karo. Jei Kijevas ras būdą, kaip nutraukti karinius veiksmus, įvykdyti radikalias ekonomines reformas, surengti parlamento rinkimus ir Donbaso problemos sprendimą perkelti į politinę sferą, Putino planas žlugs.

Teoriškai tokiu sprendimu galėtų tapti kariuomenės atitraukimas iš Donbaso ir vienašališkas šios teritorijos paskelbimas laikinai okupuota Rusijos.

Maskvai tai būtų rimtas smūgis. Šiuo atveju ji būtų priversta prisiimti finansinę atsakomybę už milijonus ten likusių žmonių, savo sąskaita atstatyti regiono infrastruktūrą, kažkaip aiškintis su tūkstančiais niekam nepavaldžių kovotojų, ir dar gauti griežtas tarptautines sankcijas. Ir svarbiausia: toks paskelbimas sužlugdys strateginį Kremliaus sumanymą – Donecko pavertimą Kijevo spaudimo svirtimi.

Na, bet, aišku, reikia suprasti, kad iš politinio požiūrio taško, Donbaso paskelbimas okupuota teritorija – labai rizikingas sprendimas. Daugeliui tai atrodys silpnumo pasireiškimą ar tiesiog kapituliaciją prieš Rusiją. Todėl dabar Ukrainos vyriausybei reikia atlikti labai nelengvą pasirinkimą: arba toliau žaisti Putino primestą žaidimą su didele pralaimėjimo tikimybe, arba pakeisti žaidimo taisykles, bet likti nesuprastiems savų piliečių.

http://nvua.net/publications/CHto-stoit-za-nochnym-vtorzheniem-Rossii-i-Novoazovsk–9410.html

Modifikuotos mielės pirmą kartą gamina opiatus

Kamuoja siaubingi skausmai? Siekite mielių.
Genetiškai pakeistos mielės dabar gali gaminti įvairius opiatus, taip pat ir morfiną. Nuolat didėjant nerimui dėl opiumo aguonų tiekimo, jos gali būti būtent tai, ką paskyrė daktaras.
dn26100-1_300

Dauguma plačiai naudojamų nuskausminamųjų opiatų gali būti pagaminti tik iš opijinių aguonų (Papaver somniferum). Maždaug 50 procentų šių augalų, reikalingų tokių vaistų gamybai auginami Tasmanijos saloje, Australijoje, tad prastas derlius gali paveikti jų prieinamumą.

Christina’a Smolke iš Stanfordo universiteto Kalifornijoje su kolegomis ieškojo šių sudėtingų molekulių sintetinimo iš paprastų cukrų būdo. 2008 m. ji genetiškai pakeitė mieles, kad jos gamintų opiatų prekursorius. Dabar jos komanda baigė užduotį, pakeisdama mieles taip, kad jos sintezuoja gatavus vaistus iš kito tipo prekursoriaus (Nature Chemical Biology, DOI: 10.1038/nchembio.1613). „Šis darbas mus labai priartino prie tikslo,“ sako Smolke. Teliko sujungti šias dvi fazes vienoje mielių genetinėje linijoje ir užpildyti trūkstamus etapus, sako ji.

Toks būdas galėtų atlaisvinti dirbamą žemę. Pasaulyje apie 280 000 hektarų skirti aguonų laukams. Mielės galėtų būti auginamos saugiuose fermentavimo induose, pažymi Smolke.

Išsamesnis pasakojimas



New Scientist № 2984

http://www.newscientist.com/article/mg22329843.600-modified-yeast-makes-opiates-for-the-first-time.html

Prie jūsų mokymosi prisitaikantys skaitmeniniai vadovėliai

Kamuojatės su trečiu skyriumi? Prisitaikantieji vadovėliai prireikus suteiks jums papildomą, personalizuotą pagalbą

mg22329832.600-1_300

Pavargote krimsti dulkėtus senus vadovėlius? Išbandykite knygą, kuri mokosi iš jūsų. Mokiniai Houstone (TX) rengiasi paimti į rankas pirmuosius skaitmeninius vadovėlius, naudojančius dirbtinį intelektą pamokų personalizavimui. Tuo siekiama, pasak vadovėlio kūrėjo, „susprogdinti knygą“ ir permąstyti, kaip mokiniai mokosi iš tekstų.

„Norime sukurti idealiai kiekvienam žmogui tinkamą knygą,“ sako Richardas Baraniukas, OpenStax projekto Houstono Rice universitete direktorius, sukūręs knygas. „Galiausiai norime sistemos paverčiančios knygos skaitymą žinių tyrinėjimu.“

OpenStax jau dabar siūlo internetines ir spausdintas knygas ekonomikos, biologijos ir istorijos temomis. Pastaruosius trejus metus tyrėjai sekė, kaip 12 JAV mokyklų mokiniai naudoja knygas mokymuisi, taip pat ir koks buvo klausimų įvertinimas.

Šie duomenys dabar naudojami mašininių mokymosi algoritmų tobulinimui, suteikiančiam OpenStax biologijos ir fizikos vadovėliams galimybę prisitaikyti prie kiekvieno individo. Jeigu skaitytojui sunkiai sekasi kuri nors tema, – tarkime, pagreitis – knyga įterps papildomus paaiškinimus ir užduočių klausimus, bei labiau akcentuos susijusias temas, sakysime, įcentrinę jėgą, kurios besimokančiajam galėtų strigti.

Adaptyviuosiuose vadovėliuose taip pat yra ir mokymosi metodas, vadinamoji atgaminimo praktika, kai mokinio jau išmokta medžiaga kartkartėmis pasirodo vėl kaip testai. Šis metodas padeda mokiniams pagerinti medžiagos įsiminimo gebėjimą, o algoritminiai vadovėliai galės nuspręsti, kada užduoti klausimus, susijusius su ankstesniais pratimais.

Skaitmeniniai vadovėliai nėra naujiena – bet nepaisant jų potencialo, jie dar nėra plačiai pritaikyti.

„Universitetai tiesiog netinka tokio masto produktų kūrimui ir aptarnavimui. Tam reikia startuolių,“ sako Peteris Brusilovsky’is iš Pittsburgho universiteto (PA), vienas iš interaktyvios mokymosi sistemos ELM-ART (Episodic Learner Model – The Adaptive Remote Tutor) dizainerių. „Teisingai sukurti, adaptyvūs vadovėliai gali padėti mums mokytis greičiau ir geriau.“

Toks personalizuotas mokymasis skirtas suteikti mokiniams, kuriems sekasi sunkiau, laiko suprasti temą, tuo tarpu sparčiau besimokantieji gali eiti toliau nenuobodžiaudami. Programinė įranga puikiai tam tinka – Summit Preparatory Charter High School Redwood City’yje, Kalifornijoje, mokiniai dalį savaitės dirba savarankiškai su kompiuterine programa, kuri siūlo temas ir fiksuoja progresą, bet mokiniai pasirenka, kaip praleisti savo laiką ir nustato savo tempą. Remiantis US News and World Report, toks būdas padėjo Summitui tapti viena iš 20 geriausių Kalifornijos mokyklų.

Iš pradžių OpenStax panaudojimas Houstono vidurinėse mokyklose bus santykinai mažas, bet susidomėjimą išreiškė ir didelės institucijos.

Salt Lake bendruomenės koledžas, didžiausia aukštesniojo išsilavinimo institucija Jutos valstijoje, turinti daugiau, nei 60 000 studentų, nori išbandyti OpenStax algoritmu aprūpintus vadovėlius kitais metais politikos mokslų, verslo ir matematikos užsiėmimuose. Jasonas Pickavance’as, koledžo edukacinių iniciatyvų direktorius sako, kad jam smalsu išvysti, ar šios knygos pagerins studentų gebėjimus.

„Mūsų studentų pasirengimo koledžui lygis labai įvairus,“ sako Pickavance’as. „Jiems reikia labiau individualizuoto dėmesio, daugiau mokymo. Kursų įranga turi tinkamo poreikių patenkinimo mišinio potencialą.“

Knygų sėkmė priklausys nuo mokytojų, sako Benas du Boulay’is, dirbantis su dirbtiniu intelektu Sussexo universitete, JK. Būtent jie užtikrins, kad studentai iš vadovėlių gautų daugiausiai naudos – pavyzdžiui, išsiaiškindami, ką daryti, kai knygos nustatys studentams kylančią bendrą problemą.

„Jeigu tereikia knygų, kam reikalingi mokytojai?“ klausia de Boulay’is. „Būtent privatų mokymąsi supančios edukacinės sąveikos ir yra svarbu.“


Aviva Rutkin
New Scientist № 2983

Senovinės gyvybės formos maitinosi fraktalinėmis ataugomis

Ar tai medis? Ar tai papartūnas? Ne, tai rangeomorfas, vienas iš pirmųjų sudėtingų Žemėje išsivysčiusių organizmų. Nauja šių fosilijų analizė rodo, kad rangeomorfų keisti kūnai išsivystė, kad absorbuotų kuo daugiau maisto iš aplinkinio vandens.dn26035-1_1200

Rangeomorfai karaliavo vandenynuose apie 40 milijonų metų, pradedant 575 milijonų metų nuo mūsų dienų, Ediacarano periode. Iki jų gyvybė buvo mikroskopinė. Jie augo jūros dugne, smarkiai per giliai, kad galėtų naudotis šviesa fotosintezei. Užaugdavę Iki 2 metrų ilgio, jie neturėjo organų, burnų ar judėjimo priemonių, taigi, turėdavo pasyviai absorbuoti maistines medžiagas iš aplinkinio vandens.

„Geometriniu požiūriu jų sandara tam idealiai tiko, sudarydama didžiausią įmanomą paviršiaus plotą absorbcijai kur bebūtų įsikūrę,“ sako Jennifer Hoyal Cuthill iš Kembridžo universiteto. SuSimonu Conway Morrisu, ji, naudodama fosilijų kompiuterines replikas, tyrė, kaip vystėsi 11 rangeomorfų tipų anatomija.

Hoyal Cuthill rado tris pagrindinius tipus. Kai kurie buvo ilgi ir liauni, kaip kėniai, jų ataugos taisyklingais intervalais atsišakodavo nuo centrinio stiebo, kaip palmių lapai. Kitų ataugos buvo ilgesnės, labiau atsikišusios į šoną, kaip daugelis lapus metančių medžių. Paskutinioji grupė buvo panaši į jūros dugnu besidriekiančias kempines.

Kiekvieno rangeomorfo kūno planas buvo fraktalinis , tad skirtingu masteliu atrodydavo taip pat. Taip būdavo maksimizuojamas išorinis jų paviršiaus plotas, pagerinantis maisto absorbciją. Vieno kempininio rangeomorfo paviršiaus plotas buvo 58 m², beveik tiek pat, kiek žmogaus plaučių vidaus paviršiaus plotas.

Rangeomorfų fosilijos dingo maždaug prieš 542 milijonus metų, per Kambro sprogimą, staigų naujų gyvybės formų, turėjusių egzoskeletą ir galėjusių judėti ir medžioti, suklestėjimą. Rangeomorfai buvo išstumti. „Jiems nebeliko maisto ir jie patys tikriausiai tapo maistu,“ sako Hoyal Cuthill.

Žurnalo nuoroda: PNAS, DOI: 10.1073/pnas.1408542111


Andy Coghlan
New Scientist

http://www.newscientist.com/article/dn26035-ancient-life-forms-fed-through-fractal-arms.html

Nepaskendusi atmintis

Prieš 14 metų paskendo povandeninis laivas «Курск» („Kursk“)
1

Lygiai prieš 14 metų šiuo laiku 23 žmonės, esantys 9-ajame povandeninio laivo skyriuje buvo gyvi ir laukė išgelbėjimo. Kiti ekipažo nariai žuvo, pagal vieną iš versijų, dėl per mokymus įvykusios klaidos. Laivas guli 108 metrų gylyje ir nesusisiekia.

Tolesnių įvykių chronologija labai svarbi. Dažnai galvoju, jog norint suprasti valstybės sandarą, reikia būtinai žiūrėti, kaip toje šalyje vyksta gyvybių gelbėjimo operacijos. Koks santykis su žmonėmis, ar moka pripažinti klaidas, prašyti pagalbos, siūlyti pagalbą ir prašyti atleidimo. Štai kas vyko pas mus:

Rugpjūčio 13 dieną į Kursko paieškas išplaukia laivų grupė, vadovaujama Šiaurės laivyno vado. 7 valandą ryto apie tai praneša šalies prezidentui Vladimirui Putinui.

Po keturių valandų Karinis jūrų laivynas paskelbia pirmąjį viešą pareiškimą, kad povandeninis laivas guli ant dugno, tačiau su Kursku neva palaikomas radijo ryšys. Nuo to momento ir prasideda melas. Paskui laivyno vadai praneša, kad ryšys su povandeniniu laivu „palaikomas tik stuksenimu, kad ekipažo gyvybei pavojus negresia, kad per gelbėjimo aparatą «Колокол» (Kolokol – varpas .rus) paduodamas kuras, deguonis ir prapučiamos atominio povandeninio laivo sistemos“.

Rugpjūčio 15 prasideda gelbėjimo operacija: 20 gelbėjimo laivų, atominis kreiseris ir povandeninis laivas. Tačiau Barenco jūroje siaučia audra.

Rugpjūčio 16 dieną, esant maždaug 2 balų bangavimui iš gelbėjimo laivo «Рудницкий» („Rudnickis“) nuleidžiamas giliavandenis gelbėjimo aparatas «Приз» („Priz“). Tuščiai.

Praėjus penkioms dienoms nuo avarijos, prie tragedijos vietos mes prileidžiame užsieniečius. rugpjūčio 17 d. atvyksta laivas Seaway Eagle su giliavandeniais narais ir transporto laivas Normand Pioneer su britų specialistais ir įranga. Rugpjūčio 19 d. atvyksta dar vienas norvegų laivas Normand Pioneer su britišku gelbėjimo povandeniniu minilaivu LR5. Tik po savaitės nuo tragedijos prasideda ekipažo gelbėjimo tarptautinė fazė.

Rugpjūčio 21 d. rytą norvegų narai atidaro pirmą 9 skyriaus gelbėjimo liuką. O penktą valandą vakaro Šiaurės laivyno štabo viršininkas viceadmirolas Michailas Mocakas oficialiai praneša apie APL K-141 Kursko ekipažo žūtį.

01

„Mielieji mano Nataša ir sūneli Saša!!! Jei skaitote šį laišką, reiškia, manęs nebėra. Aš jus abu labai myliu. Nataša, atleisk man už viską. Sūneli, būk vyras. Stipriai bučiuoju. Borisovas A. M.“
„Mielieji mano Nataša ir sūneli Saša!!! Jei skaitote šį laišką, reiškia, manęs nebėra. Aš jus abu labai myliu. Nataša, atleisk man už viską. Sūneli, būk vyras. Stipriai bučiuoju. Borisovas A. M.“

Nenoriu rašyti apie tai, kaip vėliau sureagavo Putinas, su kokiu abejingumu ir chamiškumu susidūrė ne tik ekipažo giminės ir artimieji, bet ir mes visi. Nenoriu rašyti apie tai, kiek Rusijoje kainuoja gyvybė ir kiek – mirtis. Ypač mirtis kariškių – žmonių, atiduodančių save visą šaliai, ir kurių kūnus po to raudomis ir šauksmais iškrapšto jų motinos, žmonos ir vaikai. Iškrapšto, kad žmoniškai palaidotų. Taip, kūnų iškėlimo operacija prasidėjo 2000-ųjų spalio 25 d., o baigta iki 2002 kovo 20d. Iš viso ištraukta ir atpažinta 115 iš 118 žuvusių povandenininkų.

Tiesiog noriu, kad atmintume tuos vaikinus. 118 žmonių. Amžina jiems atmintis.

K-141 Kursk buvo Rusijos branduolinis povandeninis laivas, kurio visa įgula žuvo, jam nuskendus Barenco jūroje 2000 metų rugpjūčio 12 dieną. Jis buvo pavadintas Rusijos miesto Kursko garbei, šalia kurio 1943 metais įvyko didžiausias karų istorijoje tankų mūšis – Kursko mūšis.

Kurskas išplaukė į jūrų manevrus ir turėjo iššauti neužtaisytą torpedą į «Пётр Великий» (Petras Didysis), Kirovo klasės linijinį kreiserį. 2000 metų rugpjūčio 12 dieną, 11:28 vietos laiku (07:28 UTC), užtaisai buvo iššauti, bet netrukus sprogimai nugriaudėjo Kurske. Pagal vienintelį iki šiol patikimą pranešimą, tai įvyko dėl vienos iš Kursko naujų/eksperimentinių torpedų gedimo ir sprogimo. Cheminio sprogimo galia prilygo 100-250 kg TNT ir buvo užregistruotas, kaip 2,2 balai pagal Richterio skalę. Povandeninis laivas nuskendo į 108 metrų gylį, už maždaug 135 km nuo Severomorsko, 69°40′N, 37°35′E. Antrojo sprogimo, nugriaudėjusio praėjus 135 sekundėms nuo pirmojo, galingumas siekė 3,5 – 4,4 balus pagal Richterio skalę, tai atitinka 3-7 tonas TNT. Šis ar ankstesnysis sprogimas nusviedė dideliu nuolaužų gabalus toli gilyn į povandeninį laivą.

Kurską iš jo kapo galiausiai iškėlė olandų komanda, naudodama Giant 4 baržą, ir 115 iš 118 žuvusiųjų buvo ištraukti ir palaidoti Rusijoje. Rusijos valdininkai atkakliai neigė teiginius, kad povandeniniame laive buvo branduolinės kovinės galvutės. Kai 2001 metais gelbėjimo operacijos metu laivas buvo iškeltas, buvo baiminamasi, kad nuolaužų judinimas gali sukelti sprogimus.

Paprastas būdas pagaminti skraidantį šarvuotį (Video)

Ar jūsų išlankstyti popieriniai lėktuvėliai sminga žemėn vos paleisti? Tokiu atveju padėti gali netgi beprotiškiausio dizaino kūrinių skridimą užtikrinanti programinė įranga.

Nobuyuki Umetani iš Tokijo universiteto, Japonijoje, dirbdamas kartu su žinoma kompiuterinio dizaino firma Autodesk, sukūrė programą, pritaikančią aerodinamikos principus bet kokiai popierinio lėktuvėlio idėjai. Nubraižius lėktuvėlį kompiuteriu, programinė įranga brėžinį išanalizuoja ir paderina taip, kad jo svorio centras būtų tinkamoje vietoje. Be to, ji dar optimizuoja sparnų ir uodegos paviršiaus plotus, kad lėktuvas turėtų atitinkamą keliamąją jėgą – net jeigu jo forma primena komišką šarvuotį.

Kurdamas programos pagrindinį fizikinį modelį, Umetani su kolegomis atliko nuodugnius daugybės lėktuvėlių dizainų bandymus ir naudodami pavykusių ir nepavykusių dizainų vaizdo įrašus, ištreniravo dirbtinio intelekto programinę įrangą, kurios sparnų formos geriausiai tinka kiekvienam dizaino tipui.

Komanda darbą pateiks kasmetinėje kompiuterių grafikos konferencijoje, SIGGRAPH, kitą savaitę vyksiančioje Vancouveryje, Kanadoje. Programinę įrangą galima panaudoti ir plačiau: Umetani įsitikinęs, jog nėra priežasčių, kodėl nebūtų galima jos panaudoti sklandytuvų, galinčių pakelti ir žmogų kūrimui.


Paul Marks
New Scientist № 2981

http://www.newscientist.com/article/mg22329814.700-how-the-weirdest-designs-can-become-great-paper-planes.html