Paskęsti galima per parą nuo išlipimo iš vandens

Viena smagiausių vasaros pramogų – maudymasis. Tačiau kur tuo besimėgautumėte, svarbu nepamiršti savo ir vaikų saugumo.

Nelaimei užtenka sekundžių.
Nelaimei užtenka sekundžių.

  • Antrinis skendimas pasireiškia, kai vanduo plaučiuose neleidžia deguoniui pakliūti į kraują
  • Pasireiškia kosėjimas, oro trūkumas, krūtinės skausmas, letargija
  • Antrinio skendimo simptomai pasireiškia per 1 – 24 val. nuo vandens patekimo
  • Lindsay Kujawa nusisuko vos keletui sekundžių – bet tiek laiko ir tereikėjo, kad jos sūnus Roninas įkristų į almantį vandenį.

    „Mama supanikavo ir ją užgriuvo baimė,“ rašė Kujawa savo tinklaraštyje Delighted Momma. „Karštligiškai apžvelgiau spa… jo maža galvutė kilo ir leidosi, desperatiškai gaudydama orą. Ištraukiau jį kaip galėdama greičiau.“

    Visa sumaištis truko apie 20 sekundžių, rašė Kujawa. Kai Roninas nurimo, atrodė, kad jam nieko nenutiko. Bet vėliau tos pačios dienos vakare mažasis berniukas buvo išvežtas greitosios medicinos pagalbos automobiliu į vaikų ligoninę San Diego, jo kraujyje sparčiai mažėjo deguonies.

    Gydytojai pasakė Kujawa’ai, kad jo sūnui pasireiškė beveik paskendimas, kartais vadinamas antriniu skendimu.

    Antrinis skendimas gali nutikti po keleto valandų nuo to laiko, kai plaukikas išlipa iš baseino.

    „Gelbėtojų dažnai vadinamo „stovėjimo aikštelės skendimu“ atvejai reti, tačiau pasitaiko,“ sakė Alison Osinski, vandens saugumo ekspertė ir Aquatic Consulting Services prezidentė.

    Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) ir Vartojimo produktų saugumo komisija (CPSC) savo įrašuose neišskiria aktyvaus (arba šlapio) skendimo nuo antrinio skendimo. Remiantis naujausiu CPSC pranešimu, JAV kasmet baseinuose ir spa įvyksta apie 400 skendimų, susijusių su jaunesniais, nei 15 metų vaikais; daugiau, nei 75 % atvejų atsitinka su vaikais, jaunesniais, nei 5 m.

    Antrinio skendimo atveju plaukikas įkvepia vandens, dėl skendimo incidento ar staigaus vandens pliūpsnio – pavyzdžiui, šokant į vandenį iš aukštai, ar čiuožiant į vandenį.

    „Tai nutinka per sekundes, kadangi vandeniui tereikia pakliūti už balso stygų prieš tai, kol kūnas sureaguos,“ sakė Dr. Sarah Hoehn iš Kanzaso ligoninės pediatrinio skubios pagalbos skyriaus.

    Iškart po įvykio plaukiotojas atrodo visiškai sveikas. Bet su laiku, jo plaučiuose likęs vanduo sukelia edemą arba paburkimą, sakė Dr. Juan Fitz, Amerikos skubiosios medicinos pagalbos koledžo Lubbocke, Texase, atstovas. Kai plaučių alveolės prisipildo vandens, jos negali atlikti deguonies perdavimo funkcijos. Dėl sumažėjusio deguonies kiekio kraujyje sulėtėja širdis.

    Vandens įkvėpimas taip pat gali sukelti cheminį pneumonitą, kitaip, plaučių uždegimą, sukeltą kenksmingų cheminių medžiagų.

    Simptomai pasireiškia po 1 – 24 val. nuo incidento. Tai gali būti nuolatinis kosėjimas, oro trūkumas, skausmas krūtinėje, apatija, karštinė ir neįprasta nuotaikos kaita, sakė Osinski.

    Jei paburkimas pastebimas anksti, gydytojai gali paskirti deguonies ir bandyti pašalinti skysčius iš plaučių diuretikais (šlapimą varančiais vaistais) ir teigiamu oro spaudimu, sakė Fitz.

    Negydant, „išsivysto komplikacijos ir progresuoja į plaučių edemą (tai rodo rausvos putotos išskyros iš aukos nosies ir burnos), hipokija/anoksija, kvėpavimo ir širdies darbo nutrūkimas ir mirtis,“ rašė Osinski pranešime apie kitą antrinio skendimo incidentą 2010 m.

    Kai Roninas buvo atvežtas į Vaikų ligoninę, gydytojai jį gydė nuo deguonies trūkumo ir cheminio pneumonito. Kitą dieną jis buvo išlaistas namo.

    „Jam einasi puikiai,“ pirmadienį parašė Kujawa. „Abu berniukus vedu į plaukimo pamokas tris kartus per savaitę… Roninas pamažu pratinasi prie vandens ir tikiuosi, jis pamils vandenį ir plaukiojimas greitai taps jo antra prigimtimi.“

    Amerikos Raudonasis kryžius pradėjo kampaniją, kuria siekiama per ateinančius 3 – 5 metus skendimų JAV miestuose skaičių sumažinti 50%.


    Jacque Wilson
    cnn.com

    http://edition.cnn.com/2014/06/09/health/secondary-drowning-symptoms/index.html

    Ar mūsų viasata po 380 000 metų nuo Didžiojo sprogimo susidūrė su kita visata?

    Ar galėjo mūsų visatos nubrozdinimai ir mėlynės, regimos KMF spinduliavime, rastis dėl susidūrimo su kita visata?

    Multivisatos
    Multivisatos

    Multivisata yra href=”http://www.fromquarkstoquasars.com/the-multiverse-is-there-evidence-for-it/” target=”_blank”>pamažu kosmologijoje pripažinimą pelnanti hipotezė. Paprastai tariant, tai idėja, kad egzistuoja ir kitos visatos ir kad jos visos egzistuoja tome pačiame tuščios „erdvės“ regione. Panašiai, kaip regime daug planetų, daug žvaigždžių sistemų ir daug galaktikų, kai kurie mokslininkai mano kad egzistuoja ir ne viena visata. Vienintelė problema, kad įrodyti kažko, turinčio unikalius gamtos dėsnius, egzistuojančių už mūsiškės visatos ribų tuštumoje, kur jokių dėsnių neegzistuoja iš viso, yra… nelengva. Yra nedaug būdų surinkti kitų visatų egzistavimo įrodymus, ir dar mažiau – su dabartine technika.

    Kurį laiką mokslininkams ramybės neduoda šis nuostabus vaizdas. Kosminio mikrobangų fono spinduliavimas (KFM) yra spinduliavimas, likęs nuo Didžiojo sprogimo (DS). Per maždaug 380 000 nuo DS, visata išsiplėtė daugiau, nei 1078 kartų daugiau už savo pradinį dydį (tai 1 su 78 nuliais, kitaip tariant, labai nemažai). Remiantis mūsų infliacijos modeliais, visata turėjo plėstis į visas puses tolygiai, Planck zondo duomenys, kaip ir kiti KFM spinduliavimo tyrimai, rodo asimetrišką visatą.

    Mūsų visatos pusės yra asimetriškos
    Mūsų visatos pusės yra asimetriškos
    © ­ESA/Planck Collaboration

    Paveikslėlyje matosi vaizdą perpus dalinanti linija. Pietiniame visatos pusrutulyje karščiausios (raudonos) ir šalčiausios (mėlynos) dėmės yra ryškesnės, ekstremalesnės, nei šiauriniame pusrutulyje. Tai kelia problemą, nes kai mokslininkai bando tirti visatos infliacijos periodą kompiuterinėmis simuliacijomis, visata neatitinka mūsų rezultatų. Akivaizdu, kažką praleidžiame.

    Buvo iškeltos kelios teorijos, kuriomis stengiamasi šią asimetriją paaiškinti. Viena jų skelbia, kad mūsiškė visata susidūrė su kita, kai plėtėsi fantastišku greičiu. Pagal multivisatos hipotezę, mūsų visata galėjo rastis šalia kitos visatos. Plėsdamosi kaimyninės visatos galėjo susidurti; susidūrimas galėjo palikti žymę (kaip nubrozdinimą) mūsų visatoje.

    Taip gali atrodyti “mėlynė”
    Taip gali atrodyti “mėlynė”©

    Infliacijos metu mūsų visata galėjo susidurti ir su savimi – kaip kartais užsiminam sau koją, lipdami iš lovos. Jei yra papildomi erdvėlaikio matmenys, tokie, kokius siūlo stygų teorija, mūsų visata galėjo susipainioti tuose matmenyse ir plėstis įvairiausiomis kryptimis. Nenuostabu, dėl to ankstyvoji visata galėjo susidaužti su savimi.

    Dar įmanoma, kad fizikos dėsniai visatoje nėra vienodi, ir pietinę visatos pusę valdo kitokie dėsniai, nei šiaurinę. Taip pat tai gali būti iš proto varančios atsitiktinės erdvėlaikio fluktuacijos – žinote, kaip mokslininkams „atsitiktiniai“ dalykai.

    Yra tiek daug infliacijos modelių, kad sukasi galva. Laimei, Plancko teleskopu besinaudojantys mokslininkai dabar kuria visatos „poliarizacijos žemėlapį“. Jis padės mokslininkams atmesti keletą infliacijos modelių ir susiaurins tikėtinų kandidatų ratą. Tikimasi, šis tyrimas bus paskelbtas dar šiais metais.


    Joshua Filmer
    www.fromquarkstoquasars.com

    http://www.fromquarkstoquasars.com/did-our-universe-collide-with-another-when-it-was-380000-years-old

    Kuo skiriasi šiitai ir sunitai muslmonai?

    Susidūrimai tarp dviejų didelių islamo sektų, sunitų ir šiitų, vyksta visame musulmoniškajame pasaulyje. Viduriniuosiuose Rytuose galingas religijos ir politikos kokteilis padidino atskirtį tarp Irano šiitų vyriausybės ir sunitų valdomų Persijos įlankos šalių. Pagal pernai metų Pew Research Centre pranešimą, 40% sunitų nelaiko šiitų tikrais musulmonais. Tai būtent kas tiksliai skiria sunitų ir šiitų islamą ir kaip giliai ši takoskyra tęsiasi?

    20130525_blp512

    Nesutarimo pradžia laikomi 632 m. e. metai, kai mirė islamo įkūrėjas, pranašas Mahometas. Jo mokymą sekusios arabų gentys negalėjo nuspręsti, kas turėtų paveldėti politinę ir kartu religinę valdžią. Dauguma, kurie vadinami sunitais, ir šiandien sudarantys 80% musulmonų, rėmė Abu Bakrą, Pranašo draugą ir jo žmonos Aišos tėvą. Kiti manė, kad teisti paveldėtojai turi būti iš Mahometo giminės. Jie teigė, kad Pranašas patepė Ali, savo pusbrolį ir žentą – ir vadinami šiitais, nuo „shiaat Ali“ – Ali partizanai. Abu Bakro rėmėjai laimėjo, nors Ali ir trumpai valdė, kaip ketvirtasis Mahometo įpėdinis, kalifas. Islamo skilimas buvo įtvirtintas, kai Ali sūnų Huseiną Karbala’oje (dabartinis Irakas) 680 m. nužudė valdančio sunitų kalifo kariai. Sunitų valdovai ir toliau monopolizavo politinę galią, palikdami šiitus valstybės šešėlyje, klausančius savo imamų, kurių pirmieji dvylika buvo tiesioginiai Ali palikuonys, nurodymų. Laikui bėgant, šių dviejų grupių religinės pažiūros ėmė skirtis.

    Dabar visi 1,6 milijardo musulmnų sutaria, kad Alachas yra vienintelis Dievas, o Mahometas – jo pasiuntinys. Jie laikosi penkių islamo pamatinių ritualų, tarp kurių yra ramadanas – pasninkavimo mėnuo, ir šventoji knyga – Koranas. Bet jei sunitai stipriai remiasi Pranašo praktika ir jo mokymais (sunomis), šiitai savo ajatolas laiko Dievo atspindžiu žemėje. Todėl sunitai kaltina šiitus erezija, tuo tarpu šiitai priekaištauja, jog iš sunitų dogmatizmo kilo tokios ekstremalios sektos, puritoniškieji vahabiai. Daugumos šiitų sektų tikėjime svarbus įsitikinimas, kad dvyliktasis ir paskutinysis imamas yra paslėptas (okultacijoje) ir vieną dieną pasirodys, kad išpildytų dieviškąją valią. Tuo tarpu iš jų atskirties jausmo ir priespaudos kilo tokios ceremonijos, kaip ašura, kai pasekėjai plaka save, prisimindami Husein mirtų Karbaloje.

    Tarp šiitų ir sunitų niekada nebuvo tokio masto susirėmimų, kokie vyko Trisdešimtmečio karo metu tarp krikščioniškų sektų XVII a. Europoje, nusinešę daug gyvybių. Taip iš dalies yra dėl to, kad šiitai, niekad nepamiršdami mažumos statuso, atsitraukė. Musulmonus Viduriniuosiuose Rytuose dalinančias linijas dabar lygiai tiek pat brėžia politikai, kaip ir religija.<…>

    10 būdų sulaukti 100 metų

    Niekas visai nenori mąstyti apie senėjimą, bet žvelkime tiesai į akis: dabar turimi įpročiai gali lemti gyvenimo trukmę ir kokybę.

    live-to-100

    Seniausias pasaulio vyras, lenkų imigrantas Alexander Imich, sekmadienį mirė Niujorke, sulaukęs 111 metų. Tai daug ilgiau, nei 76 metų vidutinė tikėtina amerikiečių vyrų gyvenimo trukmė.

    Nors Imichas sakė The New York Times, kad dėl savo ilgaamžiškumo turėtų dėkoti geriems genams, yra sveiki įpročiai, kurie gyvenimą gali padaryti ilgesnį ir laimingesnį. Štai kelios idėjos:

    Susiraskite hobį

    Veikla, teikianti jums tikrą pasitenkinimą suteiks pilnatvės jausmą ir gali padėti sumažinti stresą.

    Valykite tarpdančius!

    Tarpdančių valymas ne tik valo dantis: pašalinus visas uždegimą sukeliančias bakterijas nuo dantenų, sumažėja virdies kraujagyslių ligų ir insulto rizika.

    Planuokite poilsį

    Pertrauka nuo darbo gali sumažinti širdies kraujagyslių ligų riziką ir pridėti 1 – 2 metus.

    Ilsėkitės

    Miegant atsinaujina kūno ląstelės, tad pastangos taupyti laiką miego sąskaita, kūni nieko gero neduoda. Be to, tinkamas miegas turi įtakos ir gyvenimo kokybei. Miegui kasnakt reikėtų skirti 7 – 8 valandas.

    Mylėkitės

    Mylintis išsiskiria gero jautimosi hormonas oksitocinas, dar vienas streso malšintojas. Be to Kvebeko universiteto tyrimas parodė, kad mylėdamosi moterys per minutę sudegina 3 kcal, o vyrai – 4 kcal.

    Būkite visuomeniški

    2010 m. atlikta analizė parodė, kad stipriau draugaujantiems žmonėms yra 50 % didesnė tikimybė gyventi ilgiau, nei turintiems silpnus ryšius. Draugiškumo poveikis yra panašaus dydžio, kaip rūkymas (daugiau apie tai – žemiau).

    Taisyklingai maitinkitės

    Norint ilgiau gyventi, kūną reikia maitinti sveiku maistu. Ribokite riebalų vartojimą, druską, ir cukrų (kurie gali padidinti širdies kraujagyslių ligų, nutukimo ir kitų chroniškų susirgimų riziką) ir ieškokite maisto, turinčio daug vitaminų, mineralų, ląstelienos ir baltymų.

    Sportuokite

    Mankštinimasis ne tik naudingas širdžiai, bet ir skatina endorfinų, skausmą slopinančių ir nuotaiką keliančių medžiagų išsiskyrimą. Atlikite mažiausiai po 150 minučių vidutinio intensyvumo pratimų per savaitę, kaip rekomenduoja CDC.

    Venkite streso

    Tyrimas, publikuotas Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism atskleidė, kad aukštas streso hormono kortizolio lygis susijęs su didesne mirties nuo širdies kraujagyslių ligų rizika. Tai turėtų dar labiau paskatinti imtis tokios raminančios veiklos, kaip, pavyzdžiui, meditacija ir joga.

    Meskite rūkymą ir ribokite gėrimą

    Imichas, anksčiau rūkė, tačiau paskui atsisakė tiek cigarečių, tiek alkoholio. Jūs turėtumėte irgi pasketi šiuo pavyzdžiu – bent jau kalbant apie cigaretes. CDC duomenimis, nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet įvyksta viena iš 5 mirčių JAV. Saikingas alkoholio vartojimas yra gerai, bet ekspertai rekomenduoja, kad moterys per dieną suvartotų ne daugiau, nei vieną gėrimą (14 g. gryno etilo alkoholio) per dieną (ar iki 7 per savaitę); vyrams tai yra 1 – 2 gėrimai per dieną arba daugiausiai 14 per savaitę.


    Rachel Swalin
    news.health.com

    http://news.health.com/2014/06/09/10-ways-to-live-to-100

    Tesla atveria savo patentus visiems. Tai ne taip beprotiška, kaip atrodo

    „Vakar ant Palo Alto būstinės vestibiulio sienos kabėjo Tesla  patentai. Dabar jų ten nebėra. Jie pašalinti atviro kodo judėjimo dvasia, siekiant elektromobilių technologijos tobulėjimo.” skelbia Tesla vadovo Elono Musko tinklaraščio įrašas.

     Elonui Muskui elektromobilių gamintojai nėra priešai. Degalinės yra. ©Alex Wong/Getty Images
    Elonui Muskui elektromobilių gamintojai nėra priešai. Degalinės yra.
    ©Alex Wong/Getty Images

    Trumpai tariant, Tesla atskleidžia savo patentus konkurentams. Kaip ir daugelis Musko idėjų, ši atrodo beprotiška, tačiau gali būti nuostabi.

    Muskas paaiškina, kad Tesla buvo įkurta, stengiantis išpopuliarinti elektrinius automobilius. Iš pradžių jie, kaip ir bet kuri kita kompanija, pildė patentus, kadangi nerimavo, jog didesni automobilių gamintojai paprasčiausiai nukopijuos jo technologijas ir išstums iš verslo. Tačiau, jei neskaitysime kelių išimčių, didieji automobilių gamintojai toliau ignoravo benzinu varomų variklių alternatyvas. Tad Muskas nusprendė, kad tai netgi blogiau.

    Todėl, užuot saugojęs savo intelektualinę nuosavybę, Tesla pareiškė, kad „nekels patento bylų prieš nieką, kas norėtų pasinaudoti mūsų technologija geriems tikslams.“

    Tesla jau bendradarbiauja su keliais automobilių gamintojais, tarp kurių ir Mercedes-Benz. Bet ji akivaizdžiai nusprendė, kad dalinimasis technologija su pasauliu paskatins šią sritį greičiau, nei partnerystė su pripažintomis automobilių gamybos kompanijomis. Dana Hull iš Mercury News pastebi, kad tik vakar Tesla kalbino BMW komandą pakalbėti apie Supercharger baterijų krovimo technologiją.

    Tai gali atrodyti kaip skubotas žingsnis kompanijai kuriai tebekyla didelių kliūčių jos kelyje į ilgalaikę sėkmę. Ir tai tikrai kontrastuoja su požiūriu tokių technologijų kompanijų, kaip Apple, kurios duoda į teismus savo konkurentus už tokių patentų, kaip suapvalinti kampai pažeidimą. Kai Muskas sako, kad jo galutinis tikslas yra kova su klimato kaita kai kas jį skelbs didvyriu, kiti laikys naiviu idealistu.

    Bet Muskas nėra naivus ir Tesla nėra labdaringa organizacija. Jis žino, kad tikroji Tesla’os kova nėra su kitais šios elektromobilių rinkos dalyviais. Tai daug sunkesnė kova tarp elektromobilių ir degalus naudojančių giminaičių.

    Atsižvelgiant į šį kontekstą, Tesla’os sėkmės kliuvinys nėra Nissan Leaf ir BMW i3 – jie yra technologijos, kaštų, infrastruktūros ir klientų lūkesčių įkaitai. Kuo daugiau pinigų bus dedama į elektros baterijas, tuo pigesnės ir galingesnės jos darysis. Kuo daugiau elektrinių automobilių važinės keliais, tuo bus didesnis regioninių ir nacionalinių elektrinių papildymo stočių tinklų poreikis. Ir spėkite, kuriai kompanijai tai bus naudinga.

    O geriausia, jei Musko gambitas pavyks, jis galėtų praminti kelią perspektyviai mąstantiems kitų sričių vadovams žengti panašius žingsnius.

    Visas tinklaraščio įrašas.

    Kompiuteris pirmą kartą įveikė Turingo testą

    Eugenijus Goostmanas, kompiuterinė programa, apsimetanti jaunu berniuku iš Ukrainos, sėkmingai apgavo pakankamai daug žmonių, kad įveiktų žymųjį testą

    Eugene Goostman, jaunu berniuku iš Ukrainos apsimetanti programa, sėkmingai apmovė pakankami daug žmonių, kad išlaikytų žymųjį testą
    Eugene Goostman, jaunu berniuku iš Ukrainos apsimetanti programa, sėkmingai apmovė pakankami daug žmonių, kad išlaikytų žymųjį testą

    Programa, įtikinusi žmones, kad ji 13 metų berniukas, tapo pirmuoju kompiuteriu, įveikusiu Turingo testą. Šis testas – kurio įveikimui reikia būti neatskiriamu nuo žmogaus – laikomas dirbtinio intelekto vystymosi riboženkliu, bet akademinė bendruomenė įspėja, kad technologija gali būti panaudota kibernetiniuose nusikaltimuose.

    Kompiuterijos pionierius Alanas Turingas sakė, kad kompiuterį galima būtų laikyti mąstančiu, jeigu jis įveiktų testą, per 5 minučių bendravimą tekstu įtikindamas 30 procentų jį klausinėjančių žmonių, kad jie bendrauja su gyvu žmogumi.

    Eugenijus Goostmanas, kompiuterinė programa, sukurta Rusijoje įsikūrusios komandos, sugebėjo įveikti testą, vykdytą Karališkojoje draugijoje Londone. Ji įtikino 33 % teisėjų, kad jie bendrauja su žmogumi, sakė testą organizavę Readingo universiteto akademikai.

    Tai pirmoji programa, įveikusi šį žymųjį testą. Nors yra pareiškimų, kad kitos programos yra sėkmingai įveikusios testą, tačiau tada buvo iš anksto žinomos pokalbio temos arba klausimai.

    2001 metais sukurtos kompiuterinės programos versija yra patalpinta internete, kur ją gali kalbinti visi norintys.

    „Jaučiau, kad nesunkiai įveiksiu Turingo testą. Nieko originalaus”
    Eugene Goostman

    („Jaučiau, kad nesunkiai įveiksiu Turingo testą. Nieko originalaus,” sakė Goostmanas, paklaustas, kaip jautėsi po sėkmės.)

    Programa teigia esanti 13 metų berniukas iš Odesos Ukrainoje.

    „Pagrindinė mūsų mintis buvo, kad jis gali sakyti viską žinantis, bet dėl jo amžiaus visiškai nenuostabu, kad jis visko nežino,“ sakė Vladimiras Veselovas, vienas iš programos kūrėjų. „Praleidome daug laiko, kurdami veikėją su įtikima asmenybe.“

    Programos sėkmė turėtų kelti nerimą dėl kompiuterijos ateities, sakė Kevinas Warwickas, Readingo universiteto vizituojantis profesorius ir Coventry’io universiteto vicekanclerio pavaduotojas tyrimų reikalams.

    „Dirbtinio intelekto srityje nėra žymesnio ir kontroversiškesnio pasiekimo už Turingo testą, kai kompiuteris įtikina pakankamai daug klausinėtojų, kad jis ne mašina, o žmogus,“ sakė jis. „Turėjimas kompiuterio, galinčio įtikinti žmogų, kad kas nors ar netgi kažkas yra asmuo, yra ryškus ženklas kibernetiniams nusikaltėliams.

    „Turingo testas yra gyvybiškai svarbus kovos su tokiomis grėsmėmis įrankis. Svarbu pilniau suprasti, kaip toks internetinis, realaus laiko bendravimas gali priversti individualų žmogų manyti, kad kažkas yra tikra… kai iš tiesų taip nėra.“

    Šeštadienį Karališkosios draugijos suorganizuotame teste, iš viso dalyvavo penkios programos. Tarp teisėjų buvo aktorius Robertas Llewellynas, vaidinęs robotą Kryteną Raudonajame nykštuke, ir Lordas Sharkey’is, pernai vadovavęs sėkmingai Alano Turingo pomirtinio išteisinimo kampanijai.

    Alanas Turingas šį testą sukūrė 1950 m. darbe, Computing Machinery and Intelligence. Joje rašė, kad „galvojimą“ sunku apibrėžti, svarbu, ar kompiuteris gali imituoti tikrą žmogų. Nuo tada ši tezė tapo pagrindine DI filosofijos siekiamybe.

    Sėkmė aplankė per 60-ąsias Turingo mirties metines, šeštadienį.


    Andrew Griffin
    www.independent.co.uk

    Tiananmenio metinės: Kinija sustiprina apsaugą

     Tiananmenio aikštėje ir aplink ją apsauga griežta
    Tiananmenio aikštėje ir aplink ją apsauga griežta

    Artėjant Tiananmenio aikštės įvykių 25-osioms metinėms, Kinija sustiprino saugumą ir nepaklusniųjų valdžiai kontrolę.

    Teisininkai, žurnalistai ir aktyvistai buvo sulaikyti.

    Interneto paieškos terminai apie 1989 metų žudynes ir protestus užblokuoti, o priėjimas prie Google – uždraustas.

    Tada vykę prieš komunistinį valdymą nukreipti protestai buvo didžiausi, vykę po Liaudies respublikos įkūrimo 1949-aisiais.

    Šimtai tūkstančių reikalavo demokratinių reformų taikioje demonstracijoje, daugiausia, susirinkę Tiananmenio aikštėje.

    Po savaičių protestų, valdžia 1989 metų birželio 4 dieną atsakė šimtų protestuotojų žudynėmis Pekino gatvėse.

    Analitikų teigimu, 25-ųjų protestų metinių represijos yra daug intensyvesnės, nei ankstesniais metais.

    Tiananmenio aikštė tebėra centrinė pekiniečių susirinkimo vieta
    Tiananmenio aikštė tebėra centrinė pekiniečių susirinkimo vieta
    Bet liudininkų teigimu, pastarąsias porą dienų saugumas buvo sustiprintas
    Bet liudininkų teigimu, pastarąsias porą dienų saugumas buvo sustiprintas
    Tuo tarpu Hong Konge rodomi tanko maketai ir tikimasi, į metinių paminėjimą ateis tūkstančiai
    Tuo tarpu Hong Konge rodomi tanko maketai ir tikimasi, į metinių paminėjimą ateis tūkstančiai

    Valdžia disidentus sekti ir įspėjinėti pradėjo prieš kelias savaites.

    Šiomis dienomis prasidėjo oficialios represijos, pirmadienį buvo sulaikytas Kinijoje gimęs australų menininkas.

    Pranešama, kad Guo Jian buvo sulaikytas, kitą dieną po išsamaus interviu su juo išspausdinimo Financial Times.

    Straipsnyje jis parodė didelę Tiananmenio aikštės skulptūrą iš maltos kiaulienos.


    Tiananmenio protestai

    • Nuo 1978 m. Kinioja atvėrė savo ekonomiką pasauliui, bet komunistai išlaikė visišką politikos kontrolę
    • 1989 m. šimtai tūkstančių kinų susirinko Tiananmenio aikštėje, reikalaudami politinių reformų
    • Protestuotojai aikštėje liko kelias savaites, kol vyko galios varžybos vadovaujančioje komunistų partijoje
    • Kietosios linijos šalininkai nugalėjo ir įsakė pašalinti protestuotojus jėga; gretimose gatvėse buvo išžudyti šimtai žmonių

    Tiananmenio protestų kronika

    JAV įsikūrusios Žmogaus teisių Kinijoje grupės duomenimis, buvo sulaikyta mažiausiai 20 žymių akademikų, teisininkų ir aktyvistų.

    O Kinijos Užsienio korespondentų klubas paskelbė pranešimą, smerkiantį padažnėjusį užsienio žiniasklaidos puldinėjimą ir gąsdinimą.

    Vieną Prancūzijos televizijos komandą, imančią interviu iš žmonių apie Tiananmenio aikštės įvykius, sulaikė policija, šešias valandas tardė ir privertė įrašyti video prisipažinimą.

    Liudininkai sako, kad aplink Tiananmenio aikštę padaugėjo apsaugos, o sukarinta policija saugo šalia aikštės esančius tiltus ir gatves.

    Tuo tarpu Kinijos vyriausybė apibūdino protestus kaip antirevoliucines riaušes.

    Pekinas įvykių nepripažįsta ir nežymi jokiais memorialais.

    Tuo tarpu Hong Konge sekmadienį šimtai dalyvių žygiavo gatvėmis prodemokratinėje eisenoje.

    Tikimasi, kad trečiadienį tūkstančiai dalyvaus Tiananmenio atminimo eisenoje.

    Taivanio sostinėje Taipėjuje taip pat vyks atminimo renginys.

    Seksas, narkotikai ir BVP

    Italijos sprendimas į BVP skaičiavimą įtraukti ir nelegalią veiklą sulaukė daug dėmesio
    20140531_FNP002

    Istat, Italijos statistikos departamento gegužės 22-osios pranešimas, kad nuo spalio į ekonominių rezultatų skaičiavimą bus įtrauktas narkotikų gabenimą, prostitucija, rūkalų ir svaigalų kontrabanda, sukėlė pašaipių antraščių srautą. Kai kam tai primena 1987 m., kai Italija pradėjo vertinti šešėlinę ekonomiką, buhalterinėse knygose neatsispindintį verslą, sudarantį maždaug penktadalį Italijos BVP. Dėl to ekonomika pernakt išaugo 18%, aplenkdama Britaniją kaip ketvirta pagal dydį ekonomika. Šis įvykis pavadintas il sorpasso (aplenkimas) ir buvo nacionalinio džiaugsmo šaltiniu, kol du dešimtmečiai netinkamo ekonominio valdymo vėl nusiuntė Italiją žemyn lygos lentelėje.

    Iš tiesų, tada, kaip ir dabar, Italija buvo viena iš pirmųjų šalių, paskelbusių savo atitikimą tarptautiniams apskaitos standartams. Pranešimo apie nelegalią produktyvią ekonominę veiklą, kurioje visi dalyviai veikia savo noru, reikalauja ES taisyklės, vadinamos Europinė apskaitos sistema (European System of Accounts – ESA). Bet kadangi kol kas nenustatytos gairės, kaip reikia apskaityti narkotikų sandėrius ir padirbtas cigaretes, ir šiuos dalykus sunku įvertinti dėl jų prigimties, tai vykdo nedaug šalių. Tai pasikeis nuo šio rudens, kai ESA patobulinimas atnaujins tamsesnės ekonomikos pusės pajamų skaičiavimo metodikas.

    Kai kurios šalys jau įtraukia į statistiką narkotikus ir kontrabandinį alkoholį: pavyzdžiui, Nyderlanduose kanapių pardavimai gali būti skaičiuojami, kaip kavinukių pajamos. Taip siekiama tiksliau palyginti Bendrijos šalių BVP skaičius, iš dalies dėl to kad tai yra ES fondų paskirstymo pagrindas. Nors kokainu varoma BVP statistika teoriškai sumažins Italijai priklausančių subsidijų dydį, ji bent stumtels artyn (nors vis dar labai toli esančią) prie atitikimo eurozonos vyriausybių nemokumo ir deficito taisyklėms.

    INSEE (Institut National de la Statistique et des Études Économiques), Prancūzijos statistikos institucijos vertinimu, ESA atnaujinimas padidins Prancūzijos BVP 3,2% – tai atitinka porą dabartinio augimo tempo metų. Bet iš to tik maža dalis bus dėl uždraustų malonumų: apskaitos taisyklių atnaujinimas perkvalifikuoja tyrimus ir vystymą iš kaštų į investicijas, – tai, kaip ir daugelis kitų pakeitimų, sulauks mažesnio visuomenės dėmesio.

    Britanijos nacionalinis statistikos biuras turėjo paskelbti naujų taisyklių poveikį, kai The Economist išėjo į spaudą. Italija tebetvarko savo skaičius, bet iždo vertinimais, poveikis bus vos juntamas. Gian Paolo Oneto, Istat nacionalinės apskaitos departamento direktorius sutinka, kad tokių veiklų fiksavimas yra nelengvas užsiėmimas, bet pažymi, kad Italija buvo šešėlinės ekonomikos vertinimo pionierė: prieš sorpasso pristatyta metodologija galiausiai tapo atskaitos tašku.

    Enrico Giovannini, ekonominės statistikos profesorius Romos universitete ir buvęs Istat prezidentas, šypteli, kad su statistika nesusiję žmonės dažnai mano, kad laimės ir gerovės matavimas yra sudėtinga užduotis: „Ar kada bandėte išmatuoti BVP?”


    www.economist.com

    http://www.economist.com/news/finance-and-economics/21603073-italys-inclusion-illicit-activities-its-figures-excites-much-interest-sex

    Baimė ir neapykanta Donecke

    DSC_9205

    Ši apybraiža neturi nieko bendro su Hunter’iu Thompson’u (romanas „Baimė ir neapykanta Las Vegase“ (1971)), tiesiog šie du jausmai dabar apėmę šio miesto gyventojus. Vėliau papasakosiu, kas iš tiesų vyksta Donecke ir kaip praėjo rinkimai. Jokių prasimanymų iš TV ekranų, jokių verksmingų nuomonių, tik tai, kokį miestą mačiau aš.

    „Doneckas – miestas nepaprastas” – toks šūkis puikavosi ant marškinėlių kuriuos dalinau 2004 metais užsienio žurnalistams, atvykusiems stebėti trečiųjų prezidento rinkimų. 2004 metais dirbau politikos apžvalgininku Donecko srities laikraštyje „Gyvenimas” («Жизнь»). Mūsų redakcija buvo įsikūrusi aštuntame Donecko srities administracijos pastato aukšte. Dabar ten DLR (Donecko Liaudies Respublika; rus. ДНР) vadavietė ir visko gali būti, kad mano buvusiame kabinete kankino žurnalistą Sergejų Šapolovą (Сергей Шаповал). Puikiai pamenu, kaip mūsų redakcijoje lankydavosi žurnalistai iš Lenkijos, Maskvos, JAV ir net kolegos iš Al-Džaziros. Pasakodavome jiems mūsų regiono istoriją, kas toks Achmetovas (Ахметов) ir Kolesnikovas (Колесников), kaip gimė projektas „Janukovičius”. Mes jiems aiškinome, ką Donbase reiškia posakis: „Geriau jau valdžioje savi banditai, nei svetimi”.

    Pirmus du 2004 metų prezidento rinkimų turus aš dirbau Kijeve, o štai trečiam turui grįžau į Donecką. Tuo metu žurnalisto profesija nebuvo pavojinga. Žinoma, galėjai gauti į marmūzę, bandydamas brautis į rinkiminę apylinkę kur buvo padirbinėjami rinkimų rezultatai, bet tai nebuvo pavojinga gyvybei. Tuomet žurnalistai nedingdavo iš miesto, bijodami susidorojimo. Jų neimdavo įkaitais, vien už tai, kad dirba Ukrainos žiniasklaidoje, tada jų nežudydavo vien už tai, kad atlieką savo pareigą.

    Now I fear nothing, I’ve been to Donetsk” (Dabar jau nieko nebijau, aš pabuvojau Donecke) – su tokiu šūkiu ant marškinėlių mane pasitiko senas draugas ir aktyvus DLR šalininkas.

    Dar prieš savaitę jis su draugeliais „bombino” mieste trafaretus su tekstu: „REFERENDUMAS”, o dabar šaiposi iš mano pasisakymo, kad atvykau į Donecką dėl prezidento rinkimų.

    Jis, kaip ir visi Donecko gyventojai pasipiktinęs srityje vykstančia netvarka. Bet priežastys jam atrodo ne tos, kad banditai užėmė srities administracijos pastatus, kad milicija, dar paskirta Janukovičiaus – neįgali ir net ne tai, kad pats Janukovičius išdavikiškai pabėgo iš šalies. Jo nuomone, priežastis paprasta ir ji MAIDANE. Kai visa likusi Ukraina mano, kad atskaitos tašku tapo 2010 metų rinkimai, kada į sostą užsiropštė Janukovičius.

    Čia pagrindiniai Ukrainą skaldančių įvykių, vertinimo skirtumai.

    Iš esmės, Janukovičiaus valdymo laikotarpiu Doneckas gyveno santykinai gerai ir net geriau už likusią Ukrainą. Dėl paprastos priežasties – stambus Donecke registruotas verslas gaudavo valstybines dotacijas, tuo būdu didino maržas, kas savo ruožtu mažino priklausomybę nuo pasaulinės konjunktūros bei didino atlyginimus. Kasmetinės valstybinės dotacijos, siekusios daugiau nei 1mlrd. $ konvertuodavosi į geriausius Ukrainoje kelius, švarias gatves, išklotas plytelėmis, įvairiaspalves iliuminacijas, naujus namų fasadus, visą parą veikiančius fontanus.

    Anekdotas apie tai, kad paprastiems Donecko gyventojams pavojinga tamsiu paros metu išeiti į gatves, nes juos gaudo ir veža į Kijevą tam, kad jie ten užimtų valdančius postus yra pokštas tik iš dalies. Daugelis vadinamų naujų doneckinių „uždarbį” iš Kijevo parveždavo tėviškėn. Čia statė verslo centrus, prabangias sodybas, pirko butus, automobilius, linksminosi restoranuose. Dalis iš Ukrainos pavogtų lėšų nusėdo Donbaso ekonomikoje. Vien dėl to paprasti Donecko gyventojai negalėjo suvokti kodėl atsirado MAIDANAS, juk jie turėjo stabilumą, kurį atėmė „bukagalviai ir zombuoti maidaunai”.

    Be to, vietinė valdžia visus gudriai maustė, kad Donbasas perveda į šalies biudžetą daugiau nei gauna, taip kurstydama separatizmą. Pridėkite prie viso to vietinį patriotizmą ir gausite sprogstamą mišinį pavadinimu ANTIMAIDANAS.

    Šachtioras – Čempionas!

    Šimtuose Donecko reklaminių skydų – plakatai su užrašu „Šachtioras Čempionas“.

    Doneckas turi savąjį, lokalų ir kažkuo unikalų patriotizmą. Suprasti vietinį patriotizmą nėra taip lengva, nes jis neturi stiprių atributų ir simbolių. Donecke didžiavosi futbolo čempionų komanda, aukštu gyvenimo lygiu, gražiais pastatais ir švariomis gatvėmis, naujais restoranais ir gražiomis merginomis, gerais keliais, oligarchais, tuo, kad jų prezidentas valdo šalį, ir netgi tuo, kad jų pažįstami šiuo metu Kijeve sprendžia klausimus.

    Juk po dešimtojo dešimtmečio čia gerbiami ne intelektas ir smegenys, o gudrumas ir jėga. Gerbiami tie, kurie palenkia kitus, tie, kurie apgauna sistemą, tie, kurie gali „tvarkyti reikalus“.

    Tuo metu Maidanas atėmė iš Donecko praktiškai visus pasididžiavimo atributus. Taip, čia vis dar liko geri keliai, bet akivaizdu, jog, nesant buvusio dotacijų lygio, jau kitais metais jie taps tokiais, kokie yra ir likusioje Ukrainoje. Taip, komanda čempionė vis dar čia, bet Achmetovas staiga pasirodė esąs išdavikas ir oligarchas, kurį būtina išbuožinti. Taip, gražios merginos vis dar čia, bet dabar stinga pinigų, kad jas nusivestum į restoraną.

    Akivaizdu, DLR ir Naujosios Rusios idėja užpildė šį patriotinį vakuumą, atsiradusį po to, kai Maidanas sunaikino buvusius Donbaso didvyrius.

    Baimės miestas

    Atrodo, kad čionykštis populiarus moto – „Donbaso niekas nepaklupdė“ – nebeveikia. Donbasas parklupdytas teroristų, nors, būdamas išdidus, kol kas to nenori pripažinti.
    Šiandieninis Donbasas labai panašus į Kijevą aštrių priešpriešų Gruševskio gatvėje metu.

    Panašus tuo, kad nepaisant įvykių, miestas toliau gyvena savo gyvenimą. Dieną žmonės eina į darbą, o vakare restoranuose visi staliukai užimti. Teoriškai, nesekant naujienų ir apvažiuojant centrinį miesto kvartalą, galima visai ir nejausti krizės, revoliucijos ir t. t. Pamenat, kokia baimė sklandė vasario 18-ąją Kijeve, kai uždarė metro, o žmones išleido iš darbo? Atsimenat, kaip baisu buvo vasario 19-ąją, dangiškosios šimtinės sušaudymo dieną? O pamenat, kaip vasario 22-osios baimė dingo kartu su Janukovičium?

    O štai Donecke – baimė kitokia ir ji stipresnė. Įsiklausius, tai visi, absoliučiai visi, kalba apie įvykius mieste. O čionykščiai įvykiai – aštrūs, ir, kas blogiausia, jie tiesiogiai veikia tuos, kuriuos tu pažįsti. Pavyzdžiui, žinau mažiausiai tris pažįstamų pažįstamus, iš kurių pastarosiomis dienomis atėmė automobilius, o vienas iš jų guli reanimacijoje su šautine žaizda, nes nenorėjo sustoti banditams reikalaujant. Mano pažįstamos mamą apiplėšė maršrutiniame autobuse Donecko centre! Stotelėje įlipo du ginkluoti žmonės ir pasakė: „sudėkit visą auksą ir pinigus į šį paketą“. Kitoje stotelėje jie išlipo su visu grobiu. Iš visų autosalonų mieste išvežti automobiliai, nes po pirmos automobilių konfiskacijos DLR naudai norinčių rizikuoti automobilių pardavėjų nebeliko. Daugelyje bankomatų nėra grynųjų, nes inkasatorių automobiliai stabdomi ir apiplėšiami pirmiausiai, tad bankai tiesiog nenori tokiu būdu rizikuoti. Gatvėse nėra milicijos, tik „keliukai“, kaip anksčiau, surinkinėja duoklę kur nors toliau nuo miesto centro. Mieste sklando gandai, kad čečėnų smogikai jau prisijungė prie savanorių ir stovi patikros postuose prie įvažiavimo į miestą. O dabar prie viso to pridėkite uždarytas parduotuves ir bendrą savivalę gatvėse. Pavyzdžiui, šiomis dienomis ant mūsų vos neužlėkė per raudoną važiuojanti teroristų mašina, buvusi, žinoma, be numerių. Tarp kitko, vietiniai gyventojai žino, jog nuo mašinų be numerių ir inkasatorių mašinų reikia laikytis kuo atokiau, nes jos – susišaudymo pranašai.

    Baimės jausmą sustiprina žmonių trūkumas gatvėse. Ne tai, kad žmonių jau visiškai nėra, bet vizualiai jų mažiau, nei pačią karščiausią pačių derlingiausių metų vasarą. Vietiniai turčiai, laukdami kol stabilizuosis situacija, seniai išvyko iš šalies, o mažiau pasiturintys išvažiavo pas gimines į kitus miestus. Į Kijevą išvažiavo ir regiono „šeimininkas“ Rinatas Achmetovas. Neturintieji galimybės išvažiuoti tiesiog sėdi namuose ir stengiasi neiti į gatvę.

    Bet paradoksaliausia tai, kad Doneckas bijo… Ukrainos armijos. Čia kiekvieną dieną laukiama miesto valymo. Nežinia kodėl Donecko gyventojai mano, kad Ukrainos armija mėtys ant miesto bombas ir šaudys į gyvenamuosius namus tam, kad nugalėtų DLR grupuotes. Baimė ne tik sklando ore, ji visokiais būdais stengiasi atakuoti gyventojus. Dėl jos ketvirtadienį, po skerdynių Volnovahos patikros poste, 12:00 visus Donecko metalurgijos gamyklos darbuotojus išleido namo. Vadovybė pasakė, kad bus miesto valymas ir, atseit, iš Mariupolio pusės jau atvyksta kariuomenė. Tūkstančiai paleistų darbuotojų kaip mat išplatino baimę tarp savo giminaičių ir pažįstamų. Tas pats kitą dieną įvyko ir kažkuriame technikume.

    Visa tai man primena, kaip Maidanas nuo pirmos savo egzistavimo dienos laukė valymo.

    Donbasas „stumia dūrą“

    Rinkimų diena Donbase buvo ypatinga, juk DLR paskelbė rinkimus už įstatymo ribų. Išvakarėse teroristai ėmė įkaitais rinkiminių komisijų atstovus, grobė rinkiminių komisijų pastatus, grasino gyventojams. Apie tai, jog Donecke rinkimų nebus, man sakė kiekvienas Donecko gyventojas dar likus savaitei iki jų. Gi aš maniau, jog teroristų pernelyg mažai, jog galėtų sukliudyti balsavimui visose apylinkėse. Bet nugalėjo baimė. Žmonės ne tik neatvyko į darbą vietinėse balsavimo apylinkėse, dauguma neatėjo ir balsuoti. Deja, nebuvo pasipiktinusių minių prie apylinkių, kaip pranešė Ukrainos žiniasklaida, nes nebuvo ir pačių apylinkių.

    Pasivažinėjęs mieste pastebėjau, jog gatvėse žmonių dar mažiau, nei buvo vakar. Aš neradau nei vienos veikiančios apylinkės, nors savo pilietinę pareigą stengiausi įvykdyti net Oro uoste, kuriame valdžia žadėjo įrengti laikiną rinkiminę komisiją. Žmonių, pasiruošusių rizikuoti savo gyvybe Donbase organizuojant rinkimus neatsirado.

    Taip fejeriškai baigėsi epocha, kai Donbasas apspręsdavo politinę šalies ateitį. Ir aš manau, kad šios teisės Donbasas jau niekada nebegaus. Laikas Donbasui pripažinti, kad jis ne tik išdidus ir stiprus, bet ir kvailas. Na gerai, gal ir ne kvailas, o pernelyg patiklus. Jį dešimtąjį dešimtmetį apgavo nusikaltėliai, 2000-aisiais – Kučma, o 2004-aisiais – Juščenka, dantimis išplėšęs pergalę. Jį apgavo Janukovičius, pabėgęs iš šalies, jį apgavo DLR, įtraukdama į žiaurią avantiūrą, po kurios Donbasas liks išsekęs, nuskurdęs, įžeistas ir piktas.

    Viltis

    Per artimiausias dvi savaites įvyks prezidento Porošenkos inauguracija ir Ukraina turės savo penktąjį prezidentą. Pergalė pirmajame ture – tai ne gyventojų pasitikėjimo kreditas, o troškimas kuo greičiau stabilizuoti šalies politinę ir ekonominę situaciją. Žmonės nebenori gyventi baimėje. Aš tikiuosi, kad Porošenka tesės savo pažadą ir savo pirmojo prezidentinio vizito atvyks į Donecką.

    Aš tikiuosi, jog naujas prezidentas nebus toks šlapukas kaip Turčinovas, kuris leidžia banditams valdyti Donbasą. Savo pirmą buvimo Donbase dieną aš aplankiau „karinės šlovės“ vietas: UST (Ukrainos saugumo tarnybą), UGP (Ukrainos generalinę prokuratūrą), RVA (Regiono valstybinę administraciją), Mano didelei nuostabai, UST patikros poste nepamačiau nei vieno žmogaus, prie užgrobtos prokuratūros – nei vieno, ir tik prie RVA – apie dešimt karių. Esu visiškai įsitikinęs, kad tvarką Donecke galima įvesti per vieną dieną, o per savaitę – visuose regiono miestuose ir kaimuose. Suprantama, nepavyks išvengti taikių gyventojų aukų. Bet tai kaina, kurią teks sumokėti už likusiųjų gerbūvį. Galų gale, dešimt bepročių, pasiruošusių gultis po tankais, nebūtų sociumui atnešę naudos, taigi sociumas jų netektį išgyvens.

    Žinoma, Doneckas prezidento Porošenkos nepripažįsta, taip pat, kaip nepripažino Juščenkos, surinkusio regione vos kelis procentus. Tačiau pakartosiu – Donbasas pripažįsta jėgos kalbą. Ir jei Porošenka nesielgs kaip mėmė Juščenka, jei pasirodys pakankamai kietas, kad įvestų regione tvarką, tai Donbaso balsas gerokai pritils. Juk nuolankumas – mano žemiečių skiriamasis bruožas. Jiems nuolankumas – išdidumo atmaina, tai jų silpnybė, bet tai – ir jėga.


    Ярослав Корец
    inforesist.org

    http://inforesist.org/strax-i-nenavist-v-donecke>

    7 valstijos, kur baigiasi vanduo

    Septyniose valstijose sąlygos tokios sunkios, kad kiekvienos iš jų daugiau nei pusė ploto apimta sunkios sausros. Sunki sausra charakterizuojama kaip derliaus praradimas, dažnas vandens trūkumas ir privalomi vandens naudojimo apribojimai. Remdamiesi JAV Sausrų stebėjimo ataskaita, apžvelgiame valstijas su aukščiausiu sunkios sausros lygiu.

    Duotame interviu, JAV Žemė ūkio departamento meteorologas Bradas Rippey’is, sakė, kad kai kuriose šalies dalyse sausra buvo ilgai besitęsianti problema. „Kai kuriuose regionuose, ypač šiaurinėje Teksaso dalyje, sausra trunka jau 3,5 metų,” sakė Rippey’is.

    Nors didžioji šių septynių valstijų dalis kenčia nuo stiprios sausros, kai kuriose jų dalyse padėtis dar blogesnė. Šešiose iš septynių valstijų, kur sausros lygis didžiausias, daugiau, nei 30 % kiekvienos valstijos praeitą savaitę buvo ekstremali sausra, charakterizuojama dideliais derliaus ir ganyklų praradimais, bei plačiai išplitusiu vandens trūkumu. Be to, 25 % Kalifornijos ir 30 % Oklahomos kentė nuo išskirtinės sausros, aukščiausio įmanomo sausros klasės. Esant išskirtinei sausrai, derliaus ir ganyklų praradimai plačiai paplitę, o šaltinių ir rezervuarų vandens trūkumas gali pasiekti nelaimės lygį.

    Sausros padarė didelę žalą svarbioms ž.ū. kultūroms, pavyzdžiui, žiemkenčiams. „Tiek žiemkenčių auginama visoje pietinėje Didžiųjų lygumų pusėje,” sakė Rippey’is, plote, apimančiame Teksasą, Oklahomą ir Kanzasą, tris labiausiai paveiktas valstijas. Vien Teksase 2012 m. buvo ketvirtis milijono ūkių, daugiausia iš visų valstijų, tuo tarpu kaimyninėje Oklahomoje jų buvo daugiau, nei 80 000 – daugiau jų tik trijose kitose valstijose.

    Pietvakariuose labiau rūpestį kelia ne žemės ūkis, o rezervuarų lygis, paaiškino Rippey’is. Arizonoje rezervuarų lygis siekė tik du trečdalius įprasto vidutinio. Naujojoje Meksikoje padėtis dar prastesnė, ten vandens atsargos rezervuaruose siekia tik kiek daugiau nei pusę normalaus lygio. „Nevadoje padėtis blogiausia. Ten rezervuaruose yra maždaug trečdalis to, kiek paprastai būna,” sakė Rippey’is.

    Situacija Kalifornijoje problematiškiausia iš visų valstijų. Praeitą savaitę stiprią sausrą kentė visa valstija, o 75 % viso sausumos ploto buvo ekstremali sausra. „Tikra problema yra rezervuarai, kuriuos paprastai maitina Sierra Nevada ir pietinė Kaskadinių kalnų dalis,” pažymėjo Rippey’is. Žemės ūkyje naudojamo vandens apribojimai privertė daugelį Kalifornijos fermerių palikti laukus neužsėtus, pridūrė. „Esant [dabartiniam] naudojimui, Kalifornijai vandens liko mažiau, nei porai metų.”

    JAV Sausrų ataskaitą ruošia JAV Žemės ūkio departamentas (USDA), Nacionalinė vandenyno ir atmosferos administracija (NOAA), ir Nacionalinis kovos su sausra centras Nebraska-Lincoln universitete.

    Sausros lygiai pagal Nacionalinę sausrų stebėjimo tarnybą (National Drought Monitor)

    0 lygis, „Nenormaliai sausa“:

    Tai lengviausias lygis, reiškiantis, kad „plote prasideda sausra: trumpalaikis sausumas lėtina augalų sodinimą, ž. ū. kultūrų ir ganyklų augimą; ar sausra baigiasi, tai reiškia užsilikęs vandens deficitas; ganyklos ir ž. ū. kultūros iki galo neatsigavo”.

    1 lygis, „Vidutinė sausra“:

    Esant šiam sausros lygiui „padaroma šiek tiek žalos ž. ū. kultūroms, ganykloms; vandens lygis upeliuose, rezervuaruose ar šuliniuose žemas, susidaro ar neišvengiamas vandens trūkumas; prašoma savanoriškai riboti vandens naudojimą”.

    2 lygis, „Sunki sausra“:

    Šis lygis reiškia, kad „tikėtina ž.ū. kultūrų ar ganyklų žūtis; dažnai trūksta vandens; taikomi vandens ribojimai”.

    3 lygis, „Ekstremali sausra“:

    Tai antras pagal stiprumą sausros lygis, lydimas „didelės dalies ž.ū. kultūrų/ganyklų praradimo” ir „plačių vandens tiekimo sutrikimų ir naudojimo apribojimų.”

    4 lygis, „Išskirtinė sausra:

    Tai intensyviausios sausros lygis. Dabar šis sausros lygis yra 14 procentų Teksaso teritorijos. Pačiame sausros įkarštyje spalį, išskirtinės sausros lygis buvo 86 procentuose valstijos. Šį lygį charakterizuoja „išskirtinė ir plačiai paplitusi ž.ū. kultūrų/ganyklų žūtis; vandens trūkumas rezervuaruose, upeliuose ir šuliniuose, kelia vandens trūkumo grėsmę.”

    Alexander E. M. Hess, Thomas C. Frohlich
    www.huffingtonpost.com

    http://www.huffingtonpost.com/2014/05/24/states-without-water_n_5386035.html